Baltijos jūroje – tragiška lemtis: audros pražudo šimtus žmonių

Pragaištingos audros Baltijoje vis sukrečia ne tik pajūrio, bet ir visos šalies gyventojus. Per pastarąjį šimtmetį aukų skaičius vien prie Lietuvos krantų pasiekė beveik pusę tūkstančio. Nepaisant to, drąsuoliai jūroje vis galynėjasi su lemtimi, nors neretai kaina būna itin didelė.

Regatą paženklino tragedija

Vakar jachtos "Defiance" įgulos artimiesiems teko siaubingas išbandymas – reikėjo atpažinti kūną, kurį bangos grąžino praėjus penkioms dienoms po tragiško regatos starto.

Sūnus tokiu baisiu būdu grįžo namo, o tėvas dar tebėra jūros glėbyje.

Praeitą šeštadienį, kai turėjo įvykti planuota kapitono S.Kudzevičiaus regata, Baltija šiaušėsi ir renginio startas vėlavo.

Vis dėlto štorminis vėjas ir trijų metrų aukščio bangos nesutrukdė varžyboms.

Tiesa, vienos iš devynių regatos dalyvių – jachtos "Banga" įgula, įvertinusi savo galimybes, sugrįžo į krantą, kiti kapitonai nepersigalvojo.

Ir tada pasipylė virtinė nelaimių. Maždaug jūrmylę nuo uosto vartų iš klaipėdiečių jachtos "Defiance" iškrito du įgulos nariai.

Paaiškėjo, kad į jūrą iškrito "Defiance" kapitonas ir jo sūnus.

XX–XXI a. nuskendo beveik 30 Lietuvos laivų, jūros bangos pražudė beveik 400 žmonių.

Po geros valandos ši niekieno nevaldoma jachta išmesta į paplūdimį tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės.

Šalia į krantą nublokštos jachtos rasta mergina, kuri buvo prisirišusi prie laivelio.

Jachtos virvėse įsipainiojusią buriuotoją išlaisvino pakrantėje buvę žmonės, atvykę medikai ją atgaivino.

Vis dėlto tos pačios dienos vakarą devyniolikos metų mergina mirė ligoninės reanimacijos skyriuje.

O į jūrą įkritusiųjų gelbėjimo operacija buvo pradėta iš karto. Gelbėtojai buriuotojų ieškojo visą naktį.

Tik po penkių dienų, šį ketvirtadienį, atradus jaunesniojo buriuotojo kūną, pasitvirtino įtarimai, kad vyras, veikiausiai kaip ir jo dingęs tėvas, nevilkėjo gelbėjimo liemenės.

Iš viso šia jachta plaukė keturi žmonės. Ir tik vienas jų liko gyvas. Nelaimę patyrė ir kitos jachtos įgula, bet juos pavyko išgelbėti.

Taip tragiškai baigėsi paskutinis šį sezoną jachtų buriavimo turas – kapitono Stepono Kudzevičiaus vardo regata, pirmą kartą per tiek metų pareikalavusi buriuotojų gyvybių, nors šie ir buvo gana patyrę.

Žvejys dingo tarp akmenų

Likimas negailestingas ne tik buriuotojams. Šiemet balandžio 12-ąją Melnragėje nuo šiaurinio molo akmenų, kur lipti draudžiama, į jūrą nuslydo žvejys.

Kaip paaiškėjo vėliau, vyrą ištiko priepuolis ir jis nukrito. Liudininkai skubiai apie tai pranešė tarnyboms.

Netrukus į įvykio vietą atvykę ugniagesiai-gelbėtojai ieškojo nelaimėlio.

Gelbėtojų laivas ir karinis sraigtasparnis žvejo ieškojo jūroje. Po kelių valandų narai aptiko dingusiojo kūną prie pat tos vietos, kur jis ir įkrito. Atvykę medikai tik konstatavo vyro mirtį.

Kūną pasiglemžė gelmė

Ne mažesnę tragediją patyrė šių metų vasario 10-ąją į jūrą motorine valtimi žvejoti išplaukę du vyrai.

Jie žvejojo už ekonominės zonos ribos, ten, kur neturėjo leidimo plaukti, tai yra 12 jūrmylių (20 km) nuo kranto.

Laivelis su dviem žūklautojais apvirto savaitgalio popietę. Vienas žvejys dingo vandenyje, likusį gyvą jo kompanioną gelbėtojai rado tik po 17 valandų.

Dingusio žvejo kūnas nerastas iki šiol, o išsigelbėjusio sveikata pašlijo negrįžtamai.

Beje, išplaukusiųjų paieška pradėta tik tada, kai į gelbėtojus kreipėsi dingusių žvejų giminaičiai.

Esą jei jų būtų pradėta ieškoti anksčiau, gal ir rezultatas būtų buvęs kitoks.

Kukli atminimo lentelė

Ant šiaurinio molo netoli simbolinio inkaro, menančio burlaivio "Budys" įgulos žūties vietą, prieš porą metų atsirado memorialinė lentelė. Ji skirta 2014-ųjų vėlyvą rudenį iš jūros negrįžusiems žvejams Gintarui ir Igoriui.

Nelaimė įvyko spalio 24-osios pavakarę. 7 m ilgio žvejybinis laivas išplaukė žvejoti. Jame buvo kapitonas ir dar vienas žvejys. Vienam jų – 45-eri, kitam – 48 metai.

Jie gavo signalą, jog artėja štormas, todėl pasuko Klaipėdos uosto link. Plaukdami vyrai dar pamojavo kitų laivų įguloms.

Kai iki uosto vartų liko maždaug dvi jūrmylės (beveik 4 km), laivas ir jame buvę vyrai mįslingai dingo.

Žvejų ieškota visą vakarą, paieška pratęsta kitos dienos rytą.

Kelis kartus iš sraigtasparnio apžiūrėta paieškos teritorija ir nepastebėta jokių dingusių žvejų ar jų laivo pėdsakų. Jie nerasti ir vėliau.

Paieška nutraukta po kelių mėnesių, vyrai pripažinti dingusiais be žinios, kitaip tariant, žuvusiais.

Daugiau nei po metų ant molo atsirado juos įamžinusi lentelė.

"Alvydas, 2015 05 16"

Jūra kapu virsta ne tik buriuotojams, jūrininkams ar žvejams.

Prieš daugiau nei trejus metus Baltijoje žuvo nedideliu lėktuvu AN-2 skridę lakūnai – Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis.

Iš Švedijos į Klaipėdą skridęs lėktuvas iki šiol nežinomomis aplinkybėmis nukrito į Baltiją.

AN-2 pavyko surasti jūros dugne, jo viduje aptiktas ir A.Mačiulio kūnas, kuris buvo iškeltas ir palaidotas. A.Selmistraitis nerastas iki šiol.

Nors jo likimas nežinomas, tarptautinė šio piloto paieška po kurio laiko buvo nutraukta ir jis pripažintas mirusiu.

Praėjus metams po tragedijos, ant šiaurinio molo atsirado mažytė metalinė plokštelė, skirta pilotui A.Selmistraičiui atminti.

Joje išraižytas lėktuvo AN-2 siluetas, užrašyta "Alvydas" ir data "2015 05 16".

"Rado Sruogio lavoną"

AN-2 pilotai – ne vieninteliai lakūnai taikos metu pražuvę Baltijoje.

Prieš 80 metų, 1938-ųjų gegužę, Klaipėdoje leistas dienraštis "Vakarai" išspausdino štai tokią žinutę: "Palangos žvejai Venskus Stepas, Paulauskas Leonas, Mikšys Pranas ir Paulauskas Antanas žvejodami prieš Nemirzatės kaimą apie 10 km jūroje nuo krašto, vakar, apie 16 valandą, virš vandens rado beplūduriuojantį nuskendusio lakūno Sruogio lavoną. Žvejai lavoną tuojau įsidėjo į valtį ir parsivežė į krantą. Lakūno Sruogio lavoną policija pasiėmė savo žinion" (šios ir kitų citatų kalba netaisyta – A.D.).

Kitame to paties dienraščio numeryje jau aprašytos ir žuvusiojo Vlado Sruogio laidotuvės.

"Trečiadienį Palangos kapinėse atsivėrė nauja duobė ir smėlingoji žemelė užbėrė prieš kurį laiką tragiškai žuvusio Baltijos jūroje jaunojo lakūno a.a. Vl.Sruogio lavoną. Dar tik 1936 metais išėjęs amatų mokyklą pasiryžo iškildamas į padanges Tėvynei tarnauti. Besiruošiant tam žygiui, kas tai atsitiko su lėktuvo motoru ir Baltijos jūra nutraukė jaunuolio gyvenimą. Vos tik antradienio popietį pasklido žinia, kad žvejai atgabeno iš tolimosios jūros a.a. lakūno Sruogio lavoną, beregint pakrantėje susirinko daug žmonių atiduoti paskutinę pagarbą žuvusiam."

Toliau rašoma, kad kitą dieną, atvykus V.Sruogio tėvams ir karo lakūnų atstovams, dalyvaujant Palangos visuomenei, įvyko liūdnoji eisena į kapines.

"Atlikus bažnytines ceremonijas, vietos dvasininkas ir pradžios mokyklos vedėjas pasakė labai jaudinančias kalbas. Kiek teko girdėti, baigusieji su a.a. Sruogiu amatų mokyklą 27 mokiniai žada jo atminimą pagerbti, ar kryžių ant jo kapo pastatydami, ar kitu kuriuo nors žygiu", – 1938 m. rašė "Vakarai".

Dramą primena inkaras

Žūtys jūroje tuo metu, kaip ir dabar, nėra didelė naujiena.

Viena dramatiškiausių nelaimių, kurią primena simbolinis inkaras ant šiaurinio molo, yra prieš 85 metus įvykusi burlaivio "Budys" tragedija.

Tada, 1933 m. liepos 15 d., Baltijoje siautė audra. "Budys" ruošėsi į Liepoją. Oras šiek tiek pagerėjo, vėjas ėmė silpti, nutarta išplaukti nieko nelaukiant.

Vis dėlto sprendimas buvo nevykęs.

Apie 50 metrų iki šiaurinio molo galo didelė banga apsuko laivą priekigaliu į vėją, ir staiga nebepavaldžią vairui jachtą bangos ir vėjai nešė link šiaurinio molo.

Tų įvykių liudininkai vėliau užrašė: "Kai paaiškėjo, jog pastangos atstatyti laivą į kursą ir spėti įsibėgėti bergždžios, kapitonas B.Krištopaitis (tuomet vilkiko ledlaužio "Perkūnas" šturmanas) įsakė užsidėti gelbėjimosi liemenes ir mesti inkarą. Inkaras į dugną neįsitvirtino ir vilkosi dugnu. V.Amulevičius, E.Jasiukevičius ir V.Šidlauskas neišlaikė įtampos ir, nepaklusę kapitono įsakymui, puolė į vandenį ir dingo mūšoje. Tuoj po to didžiulė banga pakėlė laivą ant molo akmenų, ir jis su garsiu braškesiu lūžo."

"Budžio" ir trijų įgulos narių žūtis buvo labai skausminga visai buriuotojų bendruomenei.

Laivo žuvimo vietoje ant molo pastatytas inkaras ir atminimo lenta.

"Linkuvą" irgi mena paminklas

Dar vienas jūrininkams skirtas paminklas mena didelę netektį ir "Linkuvos" tragediją.

Prie memorialo sausakrūvio laivo įgulai "Linkuva" kasmet per Jūros šventę uždegamos žvakės, padedama gėlių.

2000 m. birželį 18 "Linkuvos" įgulos narių, Lietuvos piliečių, amžiams dingo pasaulio vandenyno gelmėse.

12 metų senumo laivas priklausė Klaipėdos transporto laivynui.

"Linkuva" iš Busano (Pietų Korėja) plaukė į Long Byčą (JAV) be krovinio. Laivas pateko į ketvirtos kategorijos uraganą "Karlota".

Paskui nustatyta, jog laivas savo reisą tęsė nepaisydamas uragano.

350 km į pietryčius nuo Akapulko (Meksika) buvusi "Linkuva" pranešė apie pagrindinio variklio gedimą, dėl kurio variklis buvo išjungtas, tačiau vėliau vėl paleistas.

Audros metu nesunkiai susižeidė laivo bocmanas Ivanas Bogdanovičius. Amerikiečių ryšys su "Linkuva" nutrūko birželio 21-osios 9 val. ryto Lietuvos laiku.

JAV ir Meksikos pakrančių apsauga "Linkuvos" ieškojo aštuonias dienas. Paieškų metu rastos laivo gelbėjimosi valtys, tačiau jomis įgula nepasinaudojo.

Laive buvęs radijo plūduras nesuveikė.

Laivo įgula liepos 28 d. paskelbta žuvusia arba dingusia be žinios.

Nepagailėjo vienišo keliautojo

Stichijos rūstybę patyrę ir jos neatlaikę "Linkuvos" jūrininkai mirties akimirka buvo kartu, o klaipėdiečiui Gintarui Paulioniui (1945–1994 m.) prireikė neįtikėtinos drąsos ir tvirtybės, nes jis likimui į akis žvelgė visiškai vienas.

Šiandien sukanka lygiai 24 metai, kai 1994 m. rugsėjo 29-ąją siautusi audra pasiglemžė ne tik vienišo jūrų keliautojo G.Paulionio dorę "Alfred Jensen" ir jos kapitoną.

Tądien štormas paskandino ir keleivinį keltą "Estonia", kuriuo plaukė 989 žmonės.

Išgelbėti buvo 137 (94 keleiviai ir 43 įgulos nariai). Be žinios dingo 757 žmonės (651 keleivis ir 106 įgulos nariai), atpažinti 95 nuskendę ar vandenyje sušalę žmonės.

Katastrofoje žuvo 17 šalių piliečiai, tarp jų trys lietuviai. Tarp išsigelbėjusiųjų buvo lietuvis vairuotojas Artūras Tamašauskas.

Tą audringą dieną neatlaikė ir vienišo keliautojo G.Paulionio valtis "Alfred Jensen".

Aplamdytas laivelis (dabar jis eksponuojamas Lietuvos jūrų muziejuje) rastas spalio 5-ąją paplūdimyje ties Nida, o dar po 10 dienų bangos išplovė ir G.Paulionio kūną.

Išplaukė ir negrįžo

Per pastarąjį šimtą metų yra nuskendę beveik 30 Lietuvos laivų ir jūros bangos pražudė beveik 400 žmonių.

2001 m. išleistoje klaipėdiečio Romo Tijūnėlio knygoje "Išplaukė, kad nebesugrįžtų" pateikta jūroje žuvusiųjų statistika nuo 1928-ųjų balandžio.

Ten pažymėta, jog 1928–1929 m. audros užklupti žuvo apie 120 žvejų iš Šventosios, Palangos, Girulių, Karklės, Melnragės.

Pažymėta, jog visi jie buvo be gelbėjimo liemenių.

Vieni tragiškiausių metų žvejams buvo 1958-ieji, kai vasario 13 d. nuskendo mažasis žvejybinis traleris (MŽT-62) ir žuvo 10 jūrininkų, o dar po dviejų savaičių, vasario 30 d., nuskendo kitas panašaus dydžio laivas MŽT-174, kartu su juo – ir 9 žmonių įgula.

Tokių tragedijų nutinka kone kasmet, būtent todėl kiekvienos Jūros šventės metu į Baltijos bangas nuleidžiami atminimo vainikai.

Taip klaipėdiečiai prisimena tuos, kurių kapu tapo jūra.

O prieš septynerius metus netoli Jūrų muziejaus pastatytas 12 metrų aukščio paminklas "Albatrosas" irgi skirtas žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti.

Granitinėse plokštėse iškalti į jūrą išplaukusių, tačiau iš jos negrįžusių šalies jūrininkų, žvejų, buriuotojų vardai, pavardės ir nuskendusių laivų pavadinimai.

Šis paminklas tapo laisvės ir drąsos simboliu, primenančiu dramatišką jūros ir žmogaus ryšį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vilius

Vilius portretas
Žmogus jau toks: lipa į kalnus virš debesų, leidžiasi į gelmes jūrų tarpekliuose, prarajose. Kaip naktiniai drugeliai skrenda į žvakės liepsną. Kaip mažas metukų vaikelis, besimokydamas kalbos, dešimtis kartų klausia: kas čia? Toks gamtos šauksmas ją pažinti.

Zelemunčikas

Zelemunčikas portretas
Būsimiems jūrininkais pasirįžusiems jaunuoliams kaip tik reikalinga objektyvi informacija apie kiekvieną įvyki jūroje.Jie privalo žinoti priežastis ne tik pasekmes,kad išplaukę savarankuškai galėtų vertinti situaciją palyginant su jau buvusia ir nedaryti tų klaidų,kurios jau buvo padarytis.Jūreivis privalo mokintis iš svetimų klaidų,nes mokintis iš savų jūra jam laiko neskiria.Tikru jūreiviu galu būti tik drąsus,viską apskaičiuojantis ir logiškai mąstantis žmogus,o ne toks kaip čua besireiškiantys skystuoluai-hopnikai.

vot teip

vot teip portretas
daugybė žmonių mirė gulėdmi lovoje,bet kažkodėl mažai kas bijo lovų,tai kodėl jūreivis turi bijot jūrų ir vandenynų,jei procentas mirusių lovoje,palyginus su žuvusiais jūroje, yra tūkstants ar n-kartų kartų didesnis?
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių