Išaiškino penkis PVM sukčiautojus

Kaip ketvirtadienį pranešė FNTT, anksčiau jau teistas klaipėdietis kartu su Šiauliuose gyvenančiu savo pažįstamu į nusikalstamą sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo schemą įtraukė dar tris asmenis. Nusikalstamai veikai vykdyti buvo naudojama Šiauliuose registruota bendrovė, kurios įsteigimu pasirūpino šiame mieste gyvenantis įtariamasis. Faktiškai jokios veiklos nevykdančios bendrovės vadovu buvo paskirtas vienas iš bendrininkų grupės narių.

Šiauliuose įkurtos bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuojama, kad bendrovė gyvulių pašarus gaminančiai Kretingos bendrovei parduoda įvairius gamybai skirtus produktus, tačiau realiai ji jokių produktų nepardavė, o Kretingos bendrovė prekes įsigydavo be apskaitos dokumentų. FNTT tyrėjai išsiaiškino, kad per šešis mėnesius Kretingos bendrovė į savo apskaitą įtraukė fiktyvius pirkimus iš Šiaulių bendrovės už daugiau nei 184 tūkstančius eurų.

Pasinaudojusi bendrininkų grupės naudota sukčiavimo schema, Kretingos bendrovė išvengė prievolės sumokėti ne mažiau kaip 32 tūkstančius eurų pridėtinės vertės mokesčio. Įtariama, kad Šiauliuose registruota realios veiklos nevykdanti bendrovė buvo tarpininkė tarp dar šešių bendrovių, kurios taip pat jai netiekė prekių ir neatliko jokių kitų paslaugų.

Taip pat tyrėjai nustatė, kad gyvulių pašarus gaminanti Kretingos bendrovė įrengė ir suremontavo Klaipėdoje esantį kotedžą, priklausantį PVM sukčiavimo schemą organizavusiam klaipėdiečiui. Daugiau nei už 50 tūkstančių eurų remonto darbus atlikusios dvi statybų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose kaip darbų užsakovą nurodė ne kotedžo savininką, o Kretingos bendrovę, su kuria faktiškai ir buvo sudaryta remonto darbų sutartis.

FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai, atlikę 8 kratas, paėmė tyrimui reikšmingas įvairias kompiuterines laikmenas, užrašus ir dokumentus. Kratų metu buvo rasti formaliai parduotos bendrovės, naudotos nusikalstamai veiklai slėpti, dokumentai, kurių nespėta perduoti naujam savininkui iš Latvijos.