Dingusio jūreivio žmonai – keisti skambučiai

Keturias savaites laukusi žinių apie be žinios dingusį savo sutuoktinį kaliningradietė Svetlana Vizigina atvažiavo į Klaipėdą ieškoti atsakymų į jai kilusius klausimus. Vyro bendradarbių skambučiai ir keisti atsakymai į paprastus klausimus jai kelia nemažai įtarimų.

Pareigūnai tęsia paiešką

37-erių Rusijos Federacijos piliečio Aleksandro Vizigino ieškoma nuo spalio 30-osios, sekmadienio.

Su Rusijos vėliava plaukiojančio laivo "Maironis" įgulos nario pasigesta tos dienos apie 22.30 val.

Laivas stovi prie 134 krantinės, jį ketinama remontuoti iki kitų metų pavasario.

Uosto vartų vaizdo kameros nefiksavo jo tą vakarą išeinančio iš teritorijos.

A.Viziginas yra apie 160 cm, stambaus kūno sudėjimo, apvalaus veido, pliktelėjęs, trumpai kirptų šviesių plaukų.

Kai paskutinį kartą šį žmogų matė kiti jūrininkai, jis vilkėjo tamsia striuke, tamsiomis kelnėmis, avėjo tamsiais batais.

Bylos tyrėjai prašo ką nors žinančius apie A.Vizigino buvimo vietą pranešti tel. 8 700 61 163 arba 112.

Ruso ieško Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai. S.Vizigina ketina susitikti su tyrėju, nors iki šiol moteriai telefonu būdavo sakoma, jog ikiteisminio tyrimo duomenų pareigūnai negali atskleisti.

Tiki, kad Aleksandras gyvas

Galbūt aš tik raminu save, bet vis dar noriu tikėti, kad viskas bus gerai, vyras grįš namo.

"Man kyla daugybė klausimų. Nežinau, ar policininkai ieškojo mano vyro ligoninėse. Gal jis patyrė traumą ir negali pasisakyti savo pavardės. Aš vis dar tikiu, kad Aleksandras gyvas. Namie turime katę, ji – lyg būsimų įvykių barometras. Kai dingo vyras, katė elgėsi kaip kasdien. O kai maždaug po savaitės mano tėčiui, gyvenančiam toliau Rusijoje, atsitiko nelaimė, katė porą dienų kniaukė. Galbūt aš tik raminu save, bet vis dar noriu tikėti, kad viskas bus gerai, vyras grįš namo. Dukrai nieko nesakiau. Jeigu gaučiau nedviprasmiškus atsakymus į man kylančius klausimus, tada man pačiai būtų aiškiau", – kalbėjo jauna moteris, atvykusi į Klaipėdą porai dienų.

Pirmiausia ji kreipėsi į laivo kapitoną, tačiau geranoriško bendravimo esą nesulaukė.

S.Vizigina pasakojo, kad kapitonas su ja kalbėjo šiurkščiai, aiškino negalįs būti aukle kiekvienam įgulos nariui ir iš paskos vyrams nevaikštantis.

Iš laivo vado kalbos moteriai susidarė įspūdis, kad jis yra piktas dėl susidariusios situacijos, nes dalis atsakomybės tenka ir jam.

Ketino švęsti Heloviną

Susidaro įspūdis, kad jis kažką žino, bet bijo pasakyti, kad pats nenukentėtų.

"Ne kartą bandžiau kalbėti su kitais jūreiviais iš to paties laivo. Kiekvienas pokalbis sukelia tik dar daugiau klausimų. Kelis kartus man kažkas skambino iš Klaipėdos. Pašnekovai neprisistatė. Klausinėjo keistų dalykų – ar nesapnuoju vyro, ar namie nesivaidena, ar negirdžiu kokių nors nepaaiškinamų šnaresių. Prašydavau prisistatyti, bet jie vis kartodavo, kad nenori sakyti savo vardų, – pasakojo S.Vizigina. – Kartą paskambinęs nepažįstamasis pasakė, kad bijo būti laive. Ko tas žmogus bijo, aš nežinau, jis nepasakė. Susidaro įspūdis, kad jis kažką žino, bet bijo pasakyti, kad pats nenukentėtų."

Kažkas moteriai sakė, esą jos sutuoktinis dingimo vakarą buvo labai girtas ir iškrito už borto, kai persisvėręs vėmė.

Tačiau moteris iki šiol nežino nė vieno žmogaus, kuris tokią situaciją matė. Veikiausiai jūrininkai tik kartoja šią versiją kaip labiausiai įtikimą.

Esama dviejų įgulos narių, kurie pasakojo, kad spalio 30 d. trys vyrai, tarp jų ir A.Viziginas, susitarė eiti nusipirkti stipresnių gėrimų ir žadėjo eiti švęsti Helovino.

Jie išėjo iš laivo ir pasuko išėjimo iš uosto teritorijos link, tačiau A.Viziginas staiga sustojęs ir pasakęs, kad su draugais nebeis, apsisuko ir nuėjo link laivo.
Nuo to laiko vyro niekas nematė.

Draugų liudijimu netiki

"Netikiu šia versija, nes puikiai pažįstu savo vyrą. Dešimt metų esame susituokę. Jei jis sugalvoja išgerti, jo niekas nesustabdys, todėl ir sakau: neįtikima, kad jis būtų pakeliui į parduotuvę apsisukęs ir grįžęs į laivą. Gal jis jau buvo išgėręs, gal pasiklydo ir nuėjo į kitą laivą? Kažin ar tokia galimybė buvo tiriama? Gal jį kas nors sumušė ir numetė kur į šiukšlyną? Jei mane įleistų, eičiau pati ieškoti, bet į uosto teritoriją patekti negaliu", – nusiminusi svarstė S.Vizigina.

Moterį sutrikdė ir jos sutuoktinio kajutės kaimyno pasakojimas.

Esą kartą iš viešnagės namuose, Kaliningrade, A.Viziginas grįžęs labai prislėgtas.

Vyresnis už Aleksandrą vyras pamanęs, kad šis susipyko su žmona, todėl guodė ir patarė susirasti kitą, geresnę.

"Tai yra visiška nesąmonė. Vyras kartą per mėnesį grįždavo, negi aš su juo pyksiuosi? Visiškai atsakingai sakau, sutarėme gerai, nebuvo dėl ko pyktis, jei ir apsibardavome, tai nebuvo dideli nesutarimai, juo labiau nesipykome, kai jis grįždavo trumpam", – kalbėjo moteris.

Atsakė į konsulo paklausimą

Policijos pareigūnai tikino padarę viską, kas tik įmanoma ieškant dingusio žmogaus. Jų atliktais veiksmais jau domėjosi Rusijos Federacijos generalinis konsulatas.

Atsakydami į jo paklausimą policininkai išdėstė, kad apklausė laivo "Maironis" įgulos narius, kapitoną, peržiūrėjo uosto vaizdo kamerų įrašus.

Mieste esančiose ligoninėse gydomi tik du kol kas neatpažinti vyrai.

Abu yra vyresni ir visiškai kitokios išvaizdos, taigi atmesta tikimybė, kad A.Viziginas pateko į ligoninę.

Ne kartą jūreivio ieškota ir vandenyje šalia laivo, žvalgytasi nuo kranto. Narai paaiškino, kad dugną nuklojęs apie metro storio dumblo sluoksnis, vanduo labai tamsus ir drumstas, be to, jame pilna metalo strypų, armatūros gabalų.

Jeigu tikėtume tuo, esą vyras įkrito ir nuskendo, galbūt jo rūbai užsikabino už kokios nors konstrukcijos, todėl negali iškilti.

Pareigūnai žadėjo nenuleisti rankų, tačiau po mėnesio nuo dingimo suteikti didelių vilčių sutuoktinio ieškoti atvykusiai moteriai negalėjo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių