Zanzibaro rojuje svaigino ir vaizdai, ir skoniai, ir kvapai

Kai Lietuvą užklumpa pilkuma, dargana ir šaltukas, ne vienam kyla pagunda bent trumpam pabėgti ten, kur džiugina šiluma ir saulė. Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Tailandas ar Balis mūsų šalies keliautojams jau tapo kone tradicinėmis "šaltmečio" kryptimis. Tad bičiulių pasiūlymo pasilepinti vasara Zanzibare sulaukęs klaipėdietis verslininkas Vaclovas Daukintis ilgai nedvejojo – tolimas kraštas intrigavo ypatingais įspūdžiais.

Gyvenimas verda naktį

"Tai buvo gana netikėta kelionė, į kurią leistis pasiūlė musų draugai architektai. Pats niekada nebūčiau sugalvojęs, kad ten reikėtų skristi. Kai paklausiau, kodėl jie pasirinko būtent Zanzibarą, atsakė, kad įdomus pavadinimas", – šyptelėjo pašnekovas.

Kelionių agentūrai savo atostogas patikėję lietuviai egzotiškame Afrikos kampelyje praleido septynetą dienų.

"Kilome iš Vilniaus – dalis lėktuvo keleivių buvo atskraidinti iš Varšuvos. Skrydis užtruko aštuonias su puse valandos. Kadangi buvo puikus oras, virš Afrikos iš viršaus galėjome stebėti įvairias šalis – Egiptą, Sudaną, Etiopiją, Tanzaniją, – kelionės uvertiūrą prisiminė pašnekovas. – Kai nusileidi ir išsilaipini, žinoma, iškart gauni tokį karščio ir drėgmės smūgį. Iki viešbučio dar teko keliauti pusantros valandos. Nors atvykome sutemus, jau pakeliui kažkiek pamatėme ir patyrėme: duobėti keliai, aktyviai verdantis naktinis gyvenimas – prekystaliai, gausybė žmonių. Tačiau rytą prabudome rojaus kampelyje – žydras vandenynas, baltas smėlis, palmės..."

Augalai vietinių gyvenime užima labai svarbią vietą – jie ir ramina, ir svaigina, ir tonizuoja, ir gydo.

Prie viešbučio – patikra

Pirmąkart į mažai pažįstamą kraštą vykusi kompanija rinkosi saugų "viskas įskaičiuota" paslaugų paketą penkių žvaigždučių viešbutyje.

"Mes vadovavomės principu, jog jei taip toli skrendi ir sumoki savo vargu, reikėtų rinktis geriausia. O pasirinkimų, žinoma, yra visokių. Kadangi kelionių agentūra pasiūlė, patys daug ir neieškojome. Kitu atveju, jei nori labiau pajusti vietinį koloritą, dvasią, gali pasiieškoti kokio nors apartamentinio apgyvendinimo", – pasakojo klaipėdietis, pripažinęs, jog jei į Zanzibarą keliautų darkart, būtų įdomu išbandyti ir pastarąjį variantą.

Anot pašnekovo, kelionės išvakarėse būta tam tikro netikrumo dėl saugumo.

"Tai musulmoniškas kraštas, tad iš pradžių išties buvo kiek neramu. Juolab kad įvažiuojant į viešbučio teritoriją apsauga prie vartų su veidrodžiais tikrino automobilio dugną. Sunku pasakyti, ar jie ieškojo kokių nors sprogmenų, ar slapta į viešbučio teritoriją norinčių prasmukti žmonių", – V. Daukintis prisipažino, jog tuo metu buvo nejauku, tačiau tolesnė viešnagė svetingame krašte bemat ištirpdė bet kokius keliautojų nuogąstavimus.

Migdė vandenyno ošimas

Be abejo, didžiausią įspūdį, anot pašnekovo, Zanzibare palieka gamta.

Turistus masina atvirukų verti balto puraus smėlio paplūdimiai, skalaujami žydro ir neįtikėtinai šilto vandens, bei atoslūgių metu iš vandenyno išnyrančios mangrovių salelės.

Nekasdienių įspūdžių mozaikoje persipina ir milžiniškų baobabų, kurių seniausias skaičiuoja apie 600 metų, kokosais apkibusių palmių, vaisių ir prieskonių plantacijų vaizdai.

"Oras – puikus: naktimis laikėsi 26–27 laipsniai šilumos, dieną pavėsyje – 27–29 laipsniai. Atoslūgių metu vandenynas nuslūgsta net kelis kilometrus. O po potvynio vandens temperatūra paplūdimyje – kokie 38 laipsniai, kaip karštas džiakuzi. Nesu niekur maudęsis tokiame vandenyje. Be to, gyvenome pirmoje zonoje prie vandenyno, tad vakarais galėjome girdėti, kaip jis ošia", – egzotiškais prisiminimais dalijosi pašnekovas.

Aktyviai keliaujantis klaipėdietis prisipažino, jog lanktis svetur jam visada įdomiausia stebėti pačius žmones, patirti, kuo jie gyvena, pamatyti nenupudruotą kasdienį šalies veidą.

Tad ir Zanzibare bičiulių kompanija iš Lietuvos rinkosi ekskursijas su vietos gidais.

Prekiauti – estetiškai

"Važiavome į prieskonių plantacijas – čia pirmą kartą pamačiau, kaip dera pipirai, gvazdikėliai, kaip išgaunamas cinamonas. Pamatėme, kaip auga kava – Zanzibaras garsėja robusta kavos rūšimi, egzotiškiausi vaisiai. Jie be galo skanūs ir kvapnūs – jautiesi tarsi kokioje parfumerijos parduotuvėje", – juokavo pašnekovas.

Anot keliautojo, vaisiai, apskritai maistas nėra brangus, ir kiekvieną dieną gali jo paragauti labai skirtingo bei savito.

Nuo neįtikėtinos gausos bei įvairovės keliautojų akys raibo ir vietiniame turguje.

"Vaisiai, daržovės sudėlioti ne tik tvarkingai, bet ir kūrybiškai – sulygiuoti, suderinti tiek spalviškai, tiek geometriškai, – šyptelėjo pašnekovas. – Ten viskas susiję su gamta. Augalai vietinių gyvenime užima labai svarbią vietą – jie ir ramina, ir svaigina, ir tonizuoja, ir gydo. Kai kurie jų naudojami ir kaip natūralūs dažai."

Lankantis Zanzibare neabejotinai reikšmingas pažintinis programos punktas – namas Stountaune, kuriame savo vaikystę praleido grupės "Queen" lyderis Freddie Mercury ir kuriame šiuo metu veikia muziejus.

Tuo metu besidomintieji istorija čia gali tarsi nusikelti į nuožmius vergovės laikus.

Baisu, kad dar palyginti neseniai žmonės gyveno tokiomis neįmanomomis vergovės sąlygomis, alinami karščio ir alkio.

Nuo pipirų iki vėžlių

Anuomet Zanzibare klestėjo vergų turgus, o nepaklusnieji būdavo išsiunčiami į kalėjimą nuošalioje Kalėjimo saloje.

"Neaukštame rūsyje išbetonuoti gultai, vienoje pusėje – moterims, kitoje – vyrams. Vietoje tualeto – griovys, kurį išplaudavo pagal mėnulio fazes patvinstantis ir atslūgstantis vandenynas. Nenuostabu, jog vergai džiaugdavosi, kai juos kas nors iš ten galiausiai išpirkdavo. Išties baisu, kad dar palyginti neseniai žmonės gyveno tokiomis neįmanomomis vergovės sąlygomis, alinami karščio ir alkio", – baisėjosi pašnekovas.

Ant buvusio vergų kalėjimo šiandien pastatyta bažnyčia, o atole, menančiame skaudžią Zanzibaro praeitį, šiandien veikia sausumos vėžlių prieglauda – seniausias jos gyventojas skaičiuoja solidžią 194 metų sukaktį.

Kaip pasakojo klaipėdietis verslininkas, dalinę autonomiją nuo Tanzanijos turinčiame Zanzibare prabangius viešbučius valdo indų bei kitų užsienio šalių investuotojai.

Kraštas skurdus, tačiau vietomis vis labiau ryškėja ir civilizacijos ženklai: kinai čia tiesia kelius, japonai įrenginėja vandentiekį, kanalizaciją.

Ko vertas 1 doleris

"Kiek teko domėtis, valstybinėse įstaigose darbuotojų atlyginimai siekia apie 70 JAV dolerių per mėnesį. Vienas doleris ten lygus 15-ai bananų, skardinei kokakolos ar apsilankymui turistų tualete", – vaizdžiai kalbėjo pašnekovas.

Prekybinėse zonose galima išvysti parduotuvėlių garsiais vardais, kaip "Ikea", "Alibaba" ar "Lidl", kurios, žinoma, neturi nieko bendra su šių ženklų asortimentu.

"Zanzibaras – nuostabaus grožio vešli sala, pakelėse auga mangai, bananai, kokosai. Stebėtina, kad turėdami tokią gamtą, tokias oro sąlygas, vietiniai nelinkę rūpintis savo gerbūviu, tvarka, gyvena tarsi šiukšlyne. Toks įspūdis, jog jie tik sėdi po palmėmis ir nieko neveikia", – šyptelėjo pašnekovas.

Ilgą laiką Zanzibaras buvo Didžiosios Britanijos kolonija, tad čia galima išvysti ir Viktorijos laikų pastatų.

Tačiau, pasak pašnekovo, po septintąjį dešimtmetį nuvilnijusios revoliucijos, kai vietiniai išvijo britus, šie pastatai taip ir stūkso apšepę, apjuodę ir išdraskyti.

"Žinoma, tokiai kelionei septynių dienų – per maža, daug ko nebespėjome, nes norėjosi ir poilsio. Tad tikiuosi čia dar kažkada sugrįžti. Šis Afrikos regionas mums dar neatrastas, ir jis išties labai gražus", – šyptelėjo keliautojas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Čia rimtai?

Čia rimtai? portretas
1. Viskas įskaičiuota - saugu, o tai ne viskas įskaičiuota jau nesaugu? 2. Vandens temperatūra vandenyne 38 laipsniai pagal Celsijų? Toliau neskaičiau

Ledas

Ledas portretas
Kam gali patikti tokie karsciai? Nebent arabams, jiems visada salta.

rasistas

rasistas portretas
fui,fui,fui...ciurbanynas konkretus.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių