Žaibo kirtis užminė mįslę

Pagonybės laikus menantis ąžuolas, išstovėjęs mažiausiai šešis šimtus metų, buvo sunaikintas per Lietuvos karaliaus Mindaugo, kuris pirmasis pakrikštijo šalį, karūnavimo metines. Legendomis apipintas ąžuolas mįslingai užsiliepsnojo per pirmadieninę audrą pajūryje, po žaibo smūgio.

Prakeiksmas: nerado vandens

Neįtikėtino įvykio liudininke tapusi Kretingos rajone esančio Plokščių kaimo gyventoja Rima Kupreščenkienė pasakojo, kad lygumoje ant kalvelės augęs ąžuolas užsidegė po žaibo kirčio į pačią medžio šerdį.

Vietiniai stebėjosi, kad šis medis užsidegė iš vidaus, esą toks taiklus buvęs žaibo smūgis. O degančio ąžuolo vaizdas priminė mistinę būtybę, lyg būtų atsivėrę pragaro vartai.

"Ąžuolas auga atviroje vietoje, pievose. Turbūt todėl į jį ir pataikė žaibas. Suskambo telefonas ir kaimynė pranešė, kad dega mūsų kaimo įžymybė. Visi puolėme jo gesinti", – pirmadienio įvykius prisiminė moteris.

Gyventojai – kas automobiliais, kas pėsčiomis – pasileido ąžuolo link. Žmonės iškvietė ir ugniagesius.

"Pusantro ar du kilometrus teko skubėti. Juk tai kaimo didybė, vykome gelbėti. O ir automobiliais privažiuoti sunku, paskui pėsčiomis jau bėgome. Kibirais tokio ąžuolo neužgesinsi. Nors mėginome. Šalia yra kanalas, tačiau po sausros jis tuščias, ten nėra nė lašo vandens. Lyg prakeiksmas", – pasakojo moteris.

Plokščių kaimo žmonėms beliko tik susigūžus stebėti, kaip jų akyse nyksta dešimtis kartų menantis kaimo paminklas.

Vakare užsidegė dar kartą

Atskubėję ugniagesiai spėjo užgesinti šimtametį medį, tačiau vakare jis ėmė vėl smilkti.

"Pirmą kartą ąžuolas užsidegė apie pusę dešimtos ar dešimtą valandą ryto. Ugniagesiai juk užgesino liepsnas. Dar džiaugėmės, kad liko kelios šakos, iš kurių medis galėjo vėl sulapoti. Tačiau vakare pakilęs smarkus vėjas vėl įpūtė liepsnas, ąžuolas užsidegė antrą kartą. Labiausiai gaila, kad vėjas nulaužė ir paskutines likusias gyvas šakas", – pasakojo R.Kupreščenkienė.

Kaimo žmonės nustebo, kad nuo žaibo smūgio iš ąžuolo drevės iškrito koplytėlė su švč. Mergelės Marijos statulėle.

"Koplytėlės langelis lyg išspirtas. Tačiau stiklas nesudužęs. Va kokia mistika", – kalbėjo įvykio liudininkė.

Moteris prisiminė, kad ugnis ąžuole įsisiautėjo lyg pasiutusi.

"Kaip kamine kaukė ir ūžė liepsnos. Ąžuolo vidus jau buvo išpuvęs, todėl susidarė kiaurymė", – pasakojo moteris.

"Tikrai ne žmonių darbas"

R.Kupreščenkienė, išgirdusi, jog viešojoje erdvėje atsirado tokių specialistų, kurie puolė aiškinti, kad ąžuolas buvęs padegtas pačių žmonių, net pašiurpo.

"Kaip taip galima sakyti? Tai tikrai ne žmonių darbas. O ir niekam ranka nebūtų kilusi padegti tokį medį. Per tokią audrą pievoje nė gyvos dvasios nebuvo. Aišku, kad žaibas kirto. Visa bendruomenė saugojo ir prižiūrėjo jį. Kiekvieną gegužę mes rinkdavomės prie jo į gegužines pamaldas", – pasakojo moteris.

Gamtos paminklu pripažintas ąžuolas Gamtos vertybių registre įregistruotas Grūšlaukės ąžuolo vardu, nors jis auga Plokščių kaimo teritorijoje.

R.Kupreščenkienė tikino, jog vos prieš mėnesį su kaimyne buvo prie ąžuolo, nupjovė žolę ir taisė išvirtusią tvorelę, kad šernai ąžuolo nepasiektų.

"Senoliai pasakojo, kad čia buvo stebuklinga vieta. Daug kas ateidavo pasimelsti. O dabar maldos mūsų ąžuolo neišsaugojo", – prisiminė gyventoja.

Rado apeigų akmenį?

Manoma, kad šis ąžuolas galėjo būti susijęs su pagonybe. XX a. 8-ajame dešimtmetyje šioje vietoje buvo rastas akmuo su dubeniu, specialistai tuomet radinį įvardijo kaip apeiginį akmenį.

Tačiau įvairiuose šaltiniuose minima, kad akmenį susprogdino melioratoriai.

Ąžuolas auga kaimo šiaurės vakariniame pakraštyje, Juodupio (Įpilties) upelio dešiniajame krante.