- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas jauniausių Uosto kapitono tarnyboje dirbančių kapitonų nesigėdija jauno amžiaus. Už 36 metų Eduardo Ringio nugaros – nemaža jūrų kapitono patirtis, todėl jaunas specialistas tikino, kad šį pavasarį užimtos aukštos pareigos – dar vienas iššūkis jo gyvenime.
Norėjo tapti lakūnu
– Esate jauniausias kapitonas?
– Yra jaunesnių už mane. Tačiau gal tokiose pareigose esu vienas jaunesnių kapitonų.
– Iš kur ta meilė jūrai?
– Esu gimęs Klaipėdoje. Tėvas buvo jūrininkas. Buvau septynerių, kai jis mane pirmą kartą pasiėmė į jūrą. Gal todėl jūra man nesvetima. Sovietiniais laikais jūrininkai namiškius nudžiugindavo ypatingomis lauktuvėmis. Dar kai mažas buvau, smalsavau, tad kurgi tos visos gėrybės yra. O išvysti laivų toliau už uosto vartų nebuvo įmanoma.
– Turite ne tik lietuviško, bet ir latviško kraujo.
– Taip, tėvas gimęs Daugpilyje, tačiau baigęs mokslus atvyko gyventi į Klaipėdą. Čia sutiko mano mamą ir pasiliko. O štai mama turi ir lenkų, ir baltarusių kraujo. Tėtis yra toks žmogus, kuris keturis dešimtmečius sugebėjo būti ištikimas vienai kompanijai. Jis iki šiol dirba Lietuvos jūrų laivininkystėje.
– Pats lengvai pasirinkote jūrininko profesiją?
– Dvejojau: tapti jūrininku ar aviatoriumi. Ilgai galvojęs pasirinkau jūrą. Man tuo metu atrodė, kad aviacija ne taip sparčiai vystosi, o jūrininko profesija – perspektyvesnė. Aviacijoje yra daugiau suvaržymų. Juk dirbdamas jūrininku gali rinktis įvairias kompanijas, skirtingas laivų vėliavas. Aviacijoje kompanijos saugo savo darbo rinką ir šioje srityje sudėtingiau daryti karjerą.
Krikštynų išvengė
– O jūrininko karjera kur prasidėjo?
– Žvejybiniame laivyne. Reikėjo nuo ko nors pradėti. Be patirties, be tam tikros kvalifikacijos nė viena kompanija nenori priimti jauno specialisto. Pirmas mano reisas truko 9 mėnesius ir 21 dieną. Tuo metu buvo 19 metų. Dirbau Šiaurės Afrikos regione. Teko plaukioti ties Mauritanijos pakrante. Tai buvo didysis žvejybinis traleris su 70 žmonių įgula.
– Tad buvote pakrikštytas jūroje?
– Aš to išvengiau. Taip jau nutiko, kad nekirtau ekvatoriaus. Tos jūrinės tradicijos egzistuoja, aš jas gerbiu. Tik šiuo metu, kai jūrininko profesija įgijo kitų atspalvių, jau mažiau kreipiamas dėmesys į tokias tradicijas. Kartais tenka pradėti darbą laive net neišsipakavus lagaminų. Dar pakeliui į kajutę reikia atlikti daugybę užduočių. Tačiau tikiuosi, kad šį krikštą galėsiu patirti kitomis aplinkybėmis. Galbūt kokiame nors maloniame kruize.
– Jūrininkai prietaringi žmonės?
– Žinoma. Pavyzdžiui, negalima žerti nuo stalo trupinių į saują. Sakoma, kad neturėsi pinigų. Jei saulė iš ryto yra raudona, bus oro permainų, kils vėjas. Jei saulė raudona vakare, ryte bus geras oras. Nesu labai prietaringas, tačiau vienu metu reise nesiskutau. Tai truko 4 savaites. Įgula pagal mano barzdą žinojo, kiek laiko aš jau laive.
– Po pirmojo reiso nedingo ūpas toliau siekti jūrininko profesijos?
– Supratau, kad tai, ką mačiau, ne mano jūra. Man reikia kitokios. Nusprendžiau studijuoti Jūreivystės kolegijoje. Mokslus pradėjau neakivaizdiniame skyriuje. Ėmiau dirbti vienoje kompanijoje, o į jūrą išplaukiau būdamas kadetu, nors jau žinojau, kad noriu tapti laivavedžiu. Tuo metu jau turėjau jūreivio sertifikatą. Šiame reise patekau į daugiatautę įgulą ir tai buvo gera pamoka mokantis užsienio kalbų. Plaukiojome intensyviu grafiku, vienas po kito keitėsi uostai. Kontraktą baigiau jau eidamas aukštesnes pareigas.
Likimas buvo maloningas
– Kas labiau gelbėjo darbe – praktika ar teorinės žinios?
– Jūrininko profesija remiasi praktika. Teorinės žinios suteikia tik vidinės ramybės. Man pavyko suderinti mokslus ir darbą. Labai greitai "surinkau" plaukiojimo cenzą, kurio reikėjo norint gauti laivavedžio diplomą – budinčio kapitono padėjėjo pareigoms tokiems laivams, kurių bendras tonažas viršija 500 tonų. Jei jūroje darysi klaidas, tokias kaip netinkamas plaukiojimo cenzo įforminimas, gali prarasti patį brangiausią dalyką – laiką, nes, nepatvirtinus plaukiojimo cenzo, jį reikės "rinkti" iš naujo.
– Kokiuose laivuose teko plaukioti?
– Mano patirtis sukaupta užsienio laivyne. Dirbau laivuose, plaukiojančiuose su vokiečių, austrų, olandų, norvegų vėliavomis. O pastaruosius kelerius metus – Didžiosios Britanijos laivyne. Teko išmokti daugybę dalykų, sužinoti jūrinės teisės subtilybes. Patirtis sukaupta ir dirbant keltuose. Juose pradėjau dirbti nuo 2004-ųjų, ėjau antrojo kapitono padėjėjo pareigas, o 2011 metais grįžau iš reiso jau būdamas kapitonu. Teko pereiti visus laiptelius.
– Patiko darbas keltuose?
– Man keltai visuomet patiko. Kelte "Sea Corona" plaukiojau iš Klaipėdos į Daniją. Kadangi Baltijos jūra yra labai judri, patirtis buvo tikrai įdomi. Mano darbas šiame kelte truko 2,5 metų. Vėliau teko dirbti ką tik pastatytame ir su Didžiosios Britanijos vėliava plaukiančiame kelte "Tor Corona".
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai7
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba4
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...