Vietoj asfalto – šnipštas

Klaipėdos rajono gyventojai širsta ant vietos valdžios už įstrigusį žvyrkelio į "Putino" sodų bendriją asfaltavimo projektą. Projektavimo darbams iš Susisiekimo ministerijos išprašytus 50 tūkst. litų teko grąžinti, o viltis išvysti asfaltą galėtų atgimti mažiausiai po trejų metų.

Klaipėdos rajono gyventojai širsta ant vietos valdžios už įstrigusį žvyrkelio į "Putino" sodų bendriją asfaltavimo projektą. Projektavimo darbams iš Susisiekimo ministerijos išprašytus 50 tūkst. litų teko grąžinti, o viltis išvysti asfaltą galėtų atgimti mažiausiai po trejų metų.

400 tūkst. litų – į balą

Kelio Rimkai–Lėbartai–Dovilai dviejų kilometrų ilgio ruožo remonto epopėja tęsiasi ne pirmus metus ir ją vis lydi skandalai.

Į "Putino" sodų bendriją nuo kelio Klaipėda–Šilutė vedantis žvyrkelis aistras kėlė dar pernai, kai Susisiekimo ministerija skyrė 400 tūkst. litų šio kelio remontui.

Tačiau gyventojai nespėjo pasidžiaugti suremontuotu žvyrkeliu, – jau po pirmo lietaus čia atsivėrė duobės, o beveik pusė milijono litų buvo išmesti į balą.

Į viešą kritiką Klaipėdos rajono savivaldybė atsakė, kad rajone ir taip yra 1 tūkst. km žvyrkelių, o asfaltuotų kelių – tik 150 km. Rajono valdžia guodėsi, kad per metus įmanoma asfaltuoti tik apie vieną kilometrą kelių, nes tokio atstumo asfaltavimo kaina – 1 mln. 671 tūkst. litų.

Vietos gyventojai nenurimo ir ne tik skundė nekokybiškai kelią remontavusius rangovus, bet dar ir susisiekimo ministrui išsiuntė ne vieną raštą dėl kelio būklės.

Užprotestavo servitutą

Galų gale ministerijoje "išsimušę" 50 tūkst. litų techniniam šio kelio projektui rengti, žmonės nurimo šildomi vilties, kad padorus kelias vis dėlto bus.

"Šio kelio projekto rengimo konkursą laimėjo Vilniaus bendrovė "SRP projektas". Pats projektas jau turėjo visus suderinimus, praėjo visus patikrinimus, o įstrigo dėl to, kad kelio plotis neišsitenka turimoje žemėje. Dėl posūkio ir dėl aukštos sankasos kelias turi būti 12 metrų pločio, o mes teturime 10 metrų", – pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus.

Tačiau iš abipus kelio esančių septynių privačių sklypų savininkų tik penki leido suprasti, kad sutiks neatlygintinai registruoti kelio servitutą. Du vyrai stojo prieš ir pareikalavo, kad valstybė jiems už tai sumokėtų.

"Vieniems pusę metro, kitiems metrą reikėtų nurėžti. Atrodytų, kad kitiems ir negaila tų 50 cm. Juk infrastruktūra gerės, žemės sklypų vertė turėtų kilti. Patys žmonės nori ir laukia šio kelio. Vis dėlto yra ir tokių, kurie mano, kad jiems valstybė turi atlyginti už tai nemažais pinigais", – pastebėjo A.Ronkus.

Išniro politiko pavardė

Dauguma sklypų savininkų net nekėlė pinigų klausimo. Tačiau buvęs matininkas ir Žemaičių partijos lyderis Stasys Gvažiauskas gyventojų susirinkime kategoriškai atsisakė patvirtinti kelio servitutą.

Pats Žemaičių partijos pirmininkas žurnalistams pareiškė, kad jis pasirašė sutikimą dėl servituto.

"Kaip? Tai dar rudenį pasirašiau, aš ne prieš. Dėl tų sodininkų, kurie mane skundžia, tai piršto nepajudinčiau, bet man kitų žmonių gaila. Nors, tiesą sakant, kodėl iš privataus žmogaus kažkas turi atimti jo žemę?" – įtikinėjo S.Gvažiauskas.

Vis dėlto šio politiko žodžių patvirtinimo "Klaipėdai" nepavyko rasti. S.Gvažiausko teiginio, kad jis sutikimus pasirašė Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriuje, paneigė šio skyriaus vadovė Daiva Bukavičienė.

"Tokia procedūra yra atliekama savivaldybėje, o dokumentai dėl servituto yra tvirtinami notariate", – tikino specialistė.

Klaipėdos savivaldybės Geodezijos ir GIS skyriaus vedėjas Raimondas Vilas taip pat tvirtino, kad savivaldybėje kol kas oficialiai savo sutikimą dėl kelio servituto pateikė tik viena sklypo savininkė.

Žemę paims valstybė

Dėl to, kad žemių savininkai stojo piestu ir reikalauja už savo nuosavybę jiems priimtino atlygio, visas projektas sustojo vietoje.

"Mums beliks ruošti specialųjį planą ir paimti žemę visuomenės poreikiams. Suruošę dokumentus, juos teiksime Nacionalinei žemės tarnybai", – apie procedūras kalbėjo R.Vilas.

Jis tikino, kad du kartus žemvaldžiai raštais buvo užklausti dėl savo apsisprendimo.

"Analogiška situacija Ėžaičių kaime išspręsta taikiai. Pavyko susitarti su visais sklypų savininkais, ir kelio rekonstrukcija buvo pradėta", – prisiminė specialistas.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovė D.Bukavičienė tikino, kad tokiai bėdai spręsti gali būti du keliai.

"Arba tartis su žmonėmis dėl neatlygintino servituto, arba ruošti specialųjį projektą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams", – tvarką priminė specialistė.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė antram variantui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

reziume

reziume portretas
Ne tik Žemaičių partijos lyderis iš š... vašką spaudžia. Lietuvos kaimo bočiams tai būdinga-jei 10 m. pločio keliui į Lėbartų kapines rekonstruojant trūksta 2 m. - nugręš ne tik tėvynę, bet tėvą ir motiną, kad tik projektuojant pasipelnytų. Šlykštu,todėl su godulio apakintais tipais niekas nenori turėti reikalų - taip pat ir valdžios žmonės. Kad jūsų kaulai ant to kelio pabirtų, skrudžai..

ydas

ydas portretas
Tegul Putinas ir tvarko!

RUS.

RUS. portretas
Ne Putino,a Rusijos prezidento V.V Putino bendrija. Apie prezidenta reikia su pagarba rasyti.Tai va.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių