Viešojo transporto trasos nusidrieks į tolimesnius priemiesčius

Trečiadienį Klaipėdoje įvyko viešojo transporto specialistų bei Klaipėdos regiono savivaldybių atstovų konferencija, skirta mūsų krašto viešojo transporto integracijai aptarti. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) pateikė dalyviams galimus integracijos modelius, galimas integruoto susisiekimo kryptis regione.

Pirmieji ir kol kas vieninteliai Lietuvoje

Prieš trejetą metų, po Klaipėdos miesto ir rajono politikų pasiekto susitarimo, buvo nutiesti pirmieji viešojo transporto, veikiančio vieningo bilieto sistemoje, maršrutai iš rajono gyvenviečių į miestą. Netrukus toks susitarimas buvo pasirašytas ir su Kretingos rajono valdžia, pirmasis maršrutas jau važiuoja į Jokūbavą per Plikius. Kiekvienais metais integruotų priemiestinių maršrutų tinklas plečiasi, juos atranda vis daugiau priemiesčiuose gyvenančių keleivių. Palyginimui, per pirmuosius devynis 2013 metų mėnesius privežamaisiais maršrutais buvo pervežta 262 194 keleivių, o šiemet per tą patį laiką – jau 356 530.
Nuosekliai daugėja nuolatinių keleivių, perkančių zoninius terminuotus bilietus, suteikiančius teisę važiuoti ne tik rajonų teritorija, tačiau ir mieste, išvengiant kasdienio grynų pinigų skaičiavimo, perkant bilietus pas vairuotoją.

Klaipėdos miestas ir kaimynai pirmieji - ir kol kas vieninteliai - Lietuvoje sukūrė integruotos regioninės viešojo transporto sistemos karkasą. Todėl natūralu, kad į konferenciją pasidomėti klaipėdiečių patirtimi atvyko ir Vilniaus bei Kauno viešojo transporto vadovai.

Tačiau mes patys dar matome dideles galimybes ir poreikį racionaliai privežamųjų maršrutų plėtrai tiek į Klaipėdos rajoną, tiek ir į kitas gretimas savivaldybes.

Lengvųjų mieste yra per daug

Spaudoje buvo pareikšta apie galimybę fiziškai riboti lengvųjų automobilių įvažiavimą į Klaipėdos miestą iš priemiesčių. Pateikta tai buvo galbūt drastiška forma, tačiau tokia mintis atspindi rimtą Klaipėdos miesto valdžios susirūpinimą eismo spūstimis, ypatingai miesto prieigose, tarša bei parkavimo problemomis.
Atvažiuojantys dirbti priemiesčio gyventojai išsiveža uždirbtus pinigus, čia palikdami taršą, spūstis, apkrovimą socialinei miesto infrastruktūrai.

Tokia automobilizacija nėra labai gerai ir patiems priemiesčio gyventojams. Dažną nuosavame name Klaipėdos prieigose įsikūrusią jauną šeimą galime apibrėžti kaip “nedarnią” šeimą, kurioje vienas iš tėvų dar ir dirba taksistu.” „Nedarni“ – todėl kad tėvai tarsi gyvena atskirai, nes registruoti skirtingose savivaldybėse (mokyklas ir darželius jie renkasi arčiau darbo, taigi mieste, tam ir patogi bent vieno tėvų registracija Klaipėdoje). “Taksistas” – todėl kad turi ne tik pats nuvažiuoti į darbą, tačiau dar ir išvežioti vaikus po darželius ir mokyklas. Na, o vakare tai pakartoti grįždamas.

Integruoti prašo ne tik transportą

Pirmą kartą tokio pobūdžio renginyje kaip lygiavertė dalyvė buvo atstovaujama ir suinteresuota priemiesčio bendruomenė. Karklės bendruomenės pirmininkė Rasa Bučienė politikams ir transportininkams papasakojo, kaip buvo siekta visaverčio transportinio ryšio su miestu, kokiais etapais ir sprendimais to buvo pasiekta. Šiuo metu Karklės gyventojai už kelionę moka tiek pat, kaip ir miesto gyventojai, kelionių grafikas – nustatytos ridos apimtyje – yra derinamas ir pagal poreikių pokyčius operatyviai keičiamas tampriai bendradarbiaujant su “Klaipėdos keleiviniu transportu.” Naudodamasi tuo, kad konferencijoje dalyvavo atsakingi Klaipėdos rajono savivaldybės tarnautojai, pirmininkė palietė ir kitas svarbias bendruomenei problemas: parkavimą, dviračių takų tiesimą. Pasak Rasos Bučienės, nenormalu yra tai, kad žiemą kelyje į Klaipėdą danga nuo sniego valoma iš Klaipėdos pusės iki miesto teritorijos ribos, o keli kilometrai rajono teritorijoje lieka užpustyti. Tai, beje, sudaro nepatogumų ir mūsų organizuojamam viešajam transportui.

Bendruomenės aktyvumas – lemiamas

Pirmasis regioninės viešojo transporto integracijos etapas buvo sėkmingas dėl kelių veiksnių. Dalykiškai ir geranoriškai bendradarbiavo Klaipėdos miesto, rajono ir Kretingos rajono savivaldybės (tai ypač verta pažymėti dėl to, kad šias savivaldybes valdo skirtingos politinės jėgos). KKT savo ruožtu savivaldybių politikams pateikė aiškius ir skaidrius plėtros organizavimo modelius su konkrečiai apibrėžta kiekvienos pusės atsakomybe.

Tačiau ne mažiau reikšmingas turbūt buvo ir pačių priemiesčio bendruomenių aktyvumas. Priemiesčio kvartalų gyventojai sistemingai įtikinėjo rajono valdžią rasti racionalius viešojo transporto sprendimus. Dažnai (juk dažnas širdyje save tebelaiko tikru klaipėdiečiu) reikalavimus kėlė ir formaliai svetimos savivaldybės, Klaipėdos miesto, valdžiai. Pastebėjome, kad tas priemiesčių gyventojų pageidavimas turėti viešojo transporto maršrutus sustiprėjo apmokestinus automobilių statymą miesto centre ir, ypač, apmokestinus centrinės miesto dalies gyvenamųjų namų kiemus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tariantis dėl privežamųjų maršrutų regione, jau susiformavo dialogo ir kompromiso kultūra. Visos šalys, ir savivaldybių administracijos, ir teritorinės bendruomenės yra pasiryžusios daryti nuolaidas vardan bendro tikslo. Mes, kaip transporto organizatoriai, savo ruožtu siūlome besitariančioms šalims konkrečius transportinius sprendinius, kurie be kitą ko, leistų taupyti ir ribotus savivaldybių biudžetų resursus.

Per valandą – pigiai ir patogiai iki Klaipėdos
Europos patirtis rodo, kad racionaliausia kurti tokį integruotą regioninį viešojo transporto tinklą, kad iki didmiesčio kasdien keliaujantis gyventojas kelyje sugaištų ne daugiau valandos. Šiuo požiūriu mūsų tinkle galimybės dar nėra išsemtos.

Konferencija nebuvo skirta priimti konkrečius sprendimus ar rezoliucijas. Joje buvo pasitikrinta, ar Klaipėdos ir Palangos miestų, Kretingos ir Klaipėdos rajonų savivaldybės taip pat suvokia integruoto viešojo transporto tinklo reikšmę, ar nėra nesutaikomų interesų prieštaravimų tarp skirtingų administracijų.

Mums kaip transporto specialistams tai buvo svarbu, nes norime žinoti, ar viešojo transporto plėtros planai sulauks palaikymo. Konferencijoje pristatėme ir numatomą integruotų maršrutų plėtrą. Suprantama, tai tik eskizas, reikalingas detalių skaičiavimų, tyrimų, o ir bendruomenių aktyvaus pritarimo bei politinės valios.

Ir ligšiolinė patirtis, ir aktyvus, suinteresuotas savivaldybių specialistų dalyvavimas konferencijoje leidžia tikėtis, kad regioninė transporto integracija tęsis. Priemiesčių gyventojai turės patogų ir reguliarų susisiekimą su miestu, o Klaipėdos gyventojai – švaresnį orą ir mažesnes spūstis gatvėse.

Regioninė viešojo transporto sistema: dabartis ir perspektyva