Vasarą keliuose išbandymų netrūksta

Vasara – atostogų metas. Tai jaučiame ir kelyje. Vairuotojai ir prie vairo yra labiau atsipalaidavę, galvoja apie poilsį, kuris jų laukia, arba mielai prisimena atostogų dienas, praleistas pajūryje. Tačiau atostogauti prie vairo – nevalia.

Daugiau kantrybės

Vasarą Klaipėdoje ir visuose keliuose, vedančiuose prie jūros, automobilių skaičius išauga kelis, jau nekalbant apie tas dienas, kai didžioji dalis Lietuvos suvažiuoja į Jūros šventę ar greta Palangos vykstančias 1000 km lenktynes. Papildomo kantrybės bagažo prireikia visiems – ir važiuojantiems poilsiauti, ir klaipėdiečiams, bandantiems kažkokiu būdu nusigauti iki savo namų.

Kad kantrybės pakaktų, pirmiausia reikia tinkamai susiplanuoti kelionės laiką.

Žinoma, pasimėgauti papildoma saulės minute paplūdimyje ar įšokti į jūrą gaudyti bangų visuomet norisi dar ir dar, tačiau nuo pajūrio tenka važiuoti ne vienam, tokių kaip jūs tūkstančiai, tad išvažiuokite bent valanda anksčiau ir pamatysite, kad net ir įstrigus spūstyje pyktis suims ne taip greitai, nes jūs žinosite, jog tokios svarbios minutės kapsi ne taip greitai ir dar turite laiko savo kelionės tikslui pasiekti.

„Vis dėlto jei nutiko taip, kad  įstrigote kamšatyje, supraskite, jog piktindamiesi nieko nepakeisite, tik be reikalo eikvosite energiją, kurios dar prireiks keliaujant namų link. Atidumas kelyje labai svarbus“, – dienraščiui sakė psichologė Eglė Masalskienė.

Pasak jos, svarbiausia – reikia nusiteikti, kad kelionė gali būti ne tokia sklandi, kaip tikėjotės. „Žinoma, kiekvienas mūsų  nori išvažiuoti į kelią, nusistatyti pastovų greitį ir judėti tikslo link. Tačiau kelyje gali taip ir nebūti, nes važiuojate ne vieni, – sakė pašnekovė. Pasiruoškite ir stabdyti, ir persirikiuoti, ir gal net užleisti vietą kelyje greičiau važiuojančiam vairuotojui. Neskubėkite teisti ir tokių, nes ne visuomet žinome skubėjimo priežastį.“

Atsargiai su vėju

Be psichologinio nusiteikimo, reikia ir pasiruošimo. Nors dauguma vairuotojų mano, kad kažkaip ypatingai vairavimui vasarą nereikia ruoštis, tačiau vairuotojų vasarą keliuose taip pat tyko pavojai – stiprios liūtys ir vėjai, kurių Lietuvoje vis daugėja, karštis ir kiti gamtos reiškiniai.

Stiprus vėjas yra ypač pavojingas važiuojant tiltais ir atviruose kelio ruožuose. Tyrimų duomenimis, tai gali būti tiesioginė priežastis arba vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių daugiau nei trečdalį visų nelaimingų atsitikimų keliuose.

Kuo ilgesnis ir aukštesnis automobilis, tuo stipresnis oro pasipriešinimas, dėl kurio padidėja rizika automobiliui būti nublokštam nuo kelio. Tai ne tik kelia tiesioginį pavojų vairuojamam automobiliui, bet ir gali įstumti šalia važiuojančią transporto priemonę į mūsų juostą.

Dėl šios priežasties, esant stipriam vėjui, reikia itin susikoncentruoti ir laikyti abi rankas ant vairo, kad pavojaus atveju reakcija būtų staigi ir efektyvi. Esant stipriems vėjo gūsiams vairuotojai turėtų nieko nelaukdami švelniai pakreipti ratus pagal vėjo kryptį, kad automobilis laikytųsi stabiliau. Greitį būtina derinti prie oro sąlygų ir išlaikyti bent 3 sekundžių atstumą iki priekyje esančio automobilio, kad atsitikus nenumatytiems nesklandumamas būtų galima laiku sustoti.

Šlapi pavojai

Didžiulės liūtys ar škvalai taip pat vis dažniau užsuka į Lietuvą. Kalbinti vairavimo ekspertai sutartinai tvirtina, kad intensyviai lyjant reikia pasirinkti net mažesnį greitį nei yra leidžiamas, nes dažnai valytuvai nespėja nustumti viso vandens ir dėl to itin suprastėja matomumas. Dar labiau jį sunkina iš po didelių transporto priemonių (autobusų ar sunkvežimių) ratų lenkimo metu ant priekinio stiklo patenkantys vandens purslai. Visada reikia atsiminti, kad tokios sąlygos prailgina ir automobilio stabdymo kelią.

Jei yra būtina važiuoti toliau, rekomenduojama būti atsargesniems nei įprastai, sumažinti greitį ir padidinti atstumą iki priekyje esančio automobilio. Jei prasideda kruša, reikėtų automobilį sustabdyti ir likti jame.

Per itin stiprias audras su kruša rekomenduojama automobilį pastatyti taip, kad ledokšniai daugiausia kristų ant priekinės automobilio dalies.

Galinių ir šoninių langų stiklas yra negrūdintas, todėl jis kur kas lengviau dūžta. Jei kruša pažeistų langą, reikėtų pasirūpinti, kad vanduo nepatektų į vidų ir nepadarytų dar didesnės žalos.


Šiame straipsnyje: keliaivairuotojaieismas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių