Valgyklai leido atnaujinti veiklą

Vytauto Didžiojo gimnazijos valgyklai ketvirtadienį leista atnaujinti veiklą. Ši buvo sustabdyta, kai ūminėmis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis susirgo penki mokiniai ir trys suaugusieji. Visi sunegalavusieji tvirtino, kad valgė įstaigoje.

Užkrato mėginiuose nerado

Pasak Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos, ketvirtadienį vyko susitikimas su Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriumi ir valgyklos vedėja.

Įvertinus laboratorijos tyrimų, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, pakartotinio patikrinimo duomenis, valgyklai leista atnaujinti veiklą.

„Maiste, ploviniuose užkrato nebuvo rasta. Medikai taip pat patikslino moksleivių diagnozę. Jiems nustatytas ūmus virusinis gastroenteritas. Taip pat įvertinta, kad atlikta valgyklos patalpų stalų, įrankių dezinfekcija. Tad įstaigai nuo ketvirtadienio leista atnaujinti veiklą“, – tvirtino viršininkas.

A.Bauža atkreipė dėmesį, kad, nors iš valgyklos paimtuose maisto, plovinių mėginiuose užkrato nerasta, negalima tvirtinti, kad mokiniai ir suaugusieji užsikrėtė ne valgykloje.

„Galutinę išvadą pateiks Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. Mes tiriame tam tikrus virusus, bakterijas. Visų ištirti neįmanoma. Esant tokiems atvejams, svarbiausia užtikrinti, kad infekcija neplistų. Tai ir buvo padaryta“, – pabrėžė A.Bauža.

Valgė Kijevo kotletus

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras nurodė, kad židinio epidemiologinis tyrimas tęsiamas.

Įstaigos duomenimis, ūminėmis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis penki Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos 15-16 metų amžiaus moksleiviai susirgo spalio 6–9 dienomis.

Spalio 8–12 dienomis jie buvo paguldyti į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamentą. Žarnyno užkrečiamosiomis ligomis susirgo ir trys suaugusieji.

Visi jie nurodė, kad valgė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos valgykloje. Sunegalavusieji tvirtino, jog valgė Kijevo kotletą ir manė, kad dėl negalavimų kalta vištiena.

Susirgusių vaikų tėvai tvirtino, kad Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje yra daugiau vaikų ir suaugusiųjų, turinčių žarnyno užkrečiamųjų ligų požymių.

Atlikus tyrimus dėl ligos sukėlėjo nustatymo, šis nebuvo rastas. Susirgusiems moksleiviams diagnozuota ūminė virusinė žarnyno infekcija – ūmus virusinis gastroenteritas.

Svarbiausia užkirsti kelią

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras pabrėžė, kad tokiais atvejais reikia imtis greičiau prevencinių priemonių, kad neišplistų susirgimas.

Informacija apie protrūkį pirmadienį buvo perduota Klaipėdos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Ši atliko patikrinimą valgykloje ir sustabdė jos veiklą, kol bus atliktas tyrimas.

Inspektoriai, patikrinę valgyklą, nustatė, kad netinkamai buvo laikomi maisto produktai, nepakako šaldymo įrangos gatavai produkcijai, inventorius buvo nepaženklintas, laikomas ne pagal reikalavimus, tuo sudarant galimybę atsirasti kryžminei taršai, patiekalų gamybai buvo naudojami susidėvėję aliuminio puodai.

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba dienraščiui „Klaipėda“ tvirtino, kad yra duomenų, jog susirgimai su valgykla nėra susiję.

Problema – nešvarios rankos

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais tarp žarnyno infekcijų protrūkių vyrauja virusinės kilmės infekcijos. Pastarųjų šaltinis yra žmogus.

Žarnyno virusai labai dideliais kiekiais išskiriami su sergančiojo išmatomis, o tam, kad užsikrėsti, pakanka labai mažo virusų kiekio. Pagrindinis rizikos veiksnys – užterštos rankos.

Virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus. Galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas ar valgytas nešvariomis rankomis. Greičiausiai virusas plinta vaikų kolektyvuose.

Pagrindiniai ūminės virusinės žarnyno infekcijos simptomai – tai viduriavimas, vėmimas ir karščiavimas. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas.

Ligos pradžioje skauda pilvą. Temperatūra pakyla iki 37–38 laipsnių ir laikosi 1–2 dienas. Vemiant ir viduriuojant ligonis praranda daug skysčių, vystosi organizmo dehidratacija, kuri gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Svarbiausia higiena

Susirgus pakartotinai, ligos požymiai būna lengvesni. Specifinio virusinės žarnyno infekcijos gydymo nėra, svarbiausia gydant virusinius enteritus – atstatyti prarastą skysčių kiekį. Būtina gerti kuo daugiau skysčių.

Norint išvengti šios ligos atsiradimo ir išplitimo būtina nepriimti į įstaigą sergančių vaikų, o susirgusius – izoliuoti, laikytis higienos reikalavimų ruošiant maistą, tinkamai plauti, naudojant plovimo ir dezinfekavimo medžiagas, grindis, stalus ir kitus aplinkos paviršius, dažnai vėdinti patalpas, ypač šaltuoju metų laiku ir dažnai drėgnu būdu jas valyti, laikytis asmens higienos reikalavimų, ypač gerai nusiplauti rankas po pasinaudojimo tualetu ir prieš valgant maistą.

Pastebėjus ligos požymius, reikia neiti į vaikų ugdymo įstaigą ir tuoj pat kreiptis į savo šeimos gydytoją.