V. Grubliauskas: keičiasi savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovai

– Seimas priėmė Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pataisas, numatančias šių įmonių vadovų rotacijas. Tad ar numatoma uostamiesčio savivaldybės įmonių vadovų kaita?

– Ir be šių Seimo priimtų pataisų ne tik Klaipėdos miesto savivaldybės valdomose įmonėse, bet ir biudžetinėse įstaigose pastaruoju metu vyksta akivaizdūs pokyčiai.

Naujas vadovas pernai jau pradėjo dirbti bendrovėje "Gatvių apšvietimas", šiemet – bendrovėje "Klaipėdos energija". Biudžetinėse miesto įstaigose per pastaruosius pusantrų metų iš viso jau organizuota 12 naujų konkursų vadovų pareigoms eiti. Daugiausia pokyčių įvyko švietimo įstaigose.

Išties, savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir įstaigų vadovų kaita neišvengiamai vyks ir toliau, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį jų valdymą.

Kartu, siekiant maksimalaus skaidrumo priimant sprendimus savivaldybės kontroliuojamose bendrovėse, keičiamos ir įmonių valdybos. Ne mažiau kaip trečdalis valdybos narių turi būti nepriklausomi – tokia nauja tvarka jau pradėta taikyti dalyje Klaipėdos miesto savivaldybių kontroliuojamų bendrovių.

Tvarkos aprašą, kuriame numatyti savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdymo organų formavimo principai, savivaldybės taryba patvirtino pernai. Nuo to laiko, pasibaigus savivaldybės valdomų bendrovių valdybų kadencijoms, naujosios formuojamos į jas įtraukiant ir nepriklausomus narius.

Nepriklausomi valdybų nariai negali su įmone turėti jokių darbinių santykių, jais taip pat negali būti skiriami miesto tarybos nariai, tarnautojai, numatyta ir daugiau apribojimų. Pagal naująją tvarką valdyba jau suformuota Naujajame turguje. Nepriklausomi nariai dirba ir Senojo turgaus bei bendrovės "Klaipėdos vanduo" valdybose.

Šiuo metu pradedama formuoti nauja bendrovės "Vildmina" valdyba. Daugumos kitų savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdybų kadencijos baigiasi 2019 m., tad šiuos metus galima įvardyti metais, kai visų savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdybose dirbs nepriklausomi nariai. Šiuo keliu kryptingai einame. Tiesa, šis procesas gali įvykti ir anksčiau. Tarkime, jei pasitraukia kažkurios įmonės valdybos narys, atsiranda galimybė jį pakeisti nepriklausomu.

– Vis kalbama apie Trilapio gatvėje esančios miesto pirties privatizavimą. Kokia tikimybė, kad ji nebus privatizuota ir šia vieta toliau galės naudotis pirties mėgėjai?

– Laikausi principo žadėti nežadėti, o tai, ką jau pažadėjau, įgyvendinti be išlygų. Dar sausį, viešėdamas pirtyje, atsakingai pabrėžiau, kad viešosios pirties paslaugos ir toliau Klaipėdoje turi būti teikiamos.

Tačiau pokyčių taip pat privalu imtis. Būtina įdiegti elektroninę lankytojų apskaitos sistemą, vandens taupymo sistemas, atsisakyti dalies darbuotojų etatų. Taip pat pirtis turi atlikti socialinę funkciją, savivaldybės įstaiga pati negali vykdyti ir prekybos alumi. Lygiagrečiai savivaldybės administracija ėmėsi ir preliminarios pirties akcijų vertės nustatymo. Atlikus pastarąjį veiksmą, diskusijos dėl pirties ateities grįžo į miesto tarybos komitetus.

Tačiau taryboje praėjusį ketvirtadienį šis klausimas nebuvo svarstytas. Pavedžiau administracijai įvertinti ne tik pirties akcijų paketo vertę, bet ir vadybos bei veiklos optimizavimo galimybes. Galbūt tai įvertinus paaiškės, kad dar esama neišnaudoto potencialo? Kad pirčiai reikia atsinaujinti, akivaizdu, tačiau gal dar ne visos galimybės išsemtos? Nors viešosios pirties paslaugų teikimas – ne savivaldybės funkcija, vis dėlto atiduočiau prioritetą bendruomenės poreikių tenkinimui.

Kartu akivaizdu, kad prie pirties ateities klausimo vis dėlto dar teks grįžti ne kartą, juolab kad penktą dešimtį skaičiuojantis pirties pastatas artimiausiais metais pareikalaus šimtus tūkstančių eurų kainuosiančių kapitalinių investicijų į pastato sienas, langus, vamzdynus ir kitą infrastruktūrą. Bet teikti sprendimo projektą miesto tarybai dėl pirties privatizavimo tikrai nebus skubama, kol išsamiai nėra išanalizuoti visi galimi pirties ateities scenarijai.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite e. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.