Už gydymą pacientai kartais „atsidėkoja“ ir skolomis

Pastebima, kad sveikatos draudimo neturintys lietuviai bando piktnaudžiauti savo teisėmis.

Bendrovės išsisukinėja

Pasak teisininko, papildomų rūpesčių kyla ir dėl draudimo bendrovių. Pastarosios dėl įvairių priežasčių kartais atsisako mokėti.

Klaipėda išskirtinė tuo, kad čia atvažiuoja daug turistų. Prieš išvykdami į kelionę žmonės sulaukia draudimo bendrovės patikinimo, kad svečioje šalyje bet kokiu atveju bus pasirūpinta jų sveikata.

Tačiau prireikus mokėti už klientą, draudimo bendrovės kartais ima išsisukinėti.

Sulaukia ir padėkų

"Tačiau yra ir kitokių istorijų. Istorijų, kai išgelbėti pacientai ne tik susimoka už suteiktas paslaugas, bet ir negaili dėkingumo žodžių. Neseniai ligoninėje gydyta Kinijos pilietė atnešė padėkos atviruką, padėkos žodžių negailėjo ir žymus aktorius iš Rusijos. Tokių atvejų tikrai yra ne vienas ir ne du", – sakė J.Juškevičienė.

Nemokama būtinoji medicinos pagalba mūsų šalyje garantuojama asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, nepriklausomai nuo jų pilietybės, taip pat nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, nepriklausomai nuo jų pilietybės ir neatsižvelgiant į tai, ar jie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, bei ES, Europos ekonominės erdvės šalyse, Šveicarijos Konfederacijoje apdraustiems asmenims, turintiems Europos sveikatos draudimo kortelę arba ją pakeičiantį sertifikatą.

Komentarai

Vinsas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas

– Pasitaiko pavienių atvejų, kai nedrausti pacientai pridaro skolų. Taip dažniausiai nutinka su pacientais, kuriems po suteiktos skubios pagalbos prireikia papildomų gydymo paslaugų.

Tada lieka vienintelis būdas – išieškoti per teismus, tačiau šie kaštai paprastai būna didesni nei padaryti nuostoliai. Tokiais atvejais, kurių būna itin retai, gydymo įstaiga skolą nurašo į nuostolius.

Esame bandę bylinėtis, bet teismai trunka metų metus. Tad paskaičiavus darbuotojų laiką, išlaidas – tai kainuoja kur kas brangiau nei pacientui suteiktos paslaugos, kurios dažniausiai siekia apie kelis šimtus eurų.

Didesnė problema, kai pacientas yra sudaręs  draudimo sutartį, pateikia polisą, o vėliau draudikai pradeda išsisukinėti, kad pacientas nėra apdraustas.

Mes nežinome, kokią sutartį su pacientu yra sudariusi draudimo bendrovė. O pacientai dažnai neįsigilina į sutartį, kurią sudaro tomų tomai. Arba draudimo bendrovės už suteiktas paslaugas sumoka ne visą sumą, o pacientas jau būna išleistas į namus.

Vilma Stasiulienė, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja

– Būtinoji pagalba suteikiama nemokamai. Mes gydymo įstaigoms apmokame tik tai, kas priklauso pagal sveikatos draudimo įstatymą socialiai draustiems, arba jeigu neturinčiam sveikatos draudimo suteikiama būtinoji pagalba, o kaip gydymo įstaigos sprendžia problemas su nedraustais ir nesusimokančiais pacientais, mes nesikišame. Žinoma, visada padedame išsiaiškinti, ar Lietuvos pilietis arba užsienietis yra draustas, kokia yra situacija. Kol kas neturime duomenų, kaip dažnai būtinoji pagalba suteikiama nedraustiems pacientams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių