Už gydymą pacientai kartais „atsidėkoja“ ir skolomis

Pacientai pasveiksta, o skolos lieka – su tokiomis situacijomis kartais susiduria gydymo įstaigos, suteikusios skubią pagalbą medicinos draudimo neturintiems piliečiams. Dažnas jų, iš pradžių dėkojęs už išgelbėtą gyvybę, vėliau tiesiog pasipusto padus.

"Atsidėkoja" skolomis

Sušlubavus širdžiai tolimųjų reisų vairuotojas buvo atvežtas į ligoninę. Užsieniečiui gydytojai suteikė skubią pagalbą – plyšusi širdies aorta buvo operuota. Žmogus ne tik išgyveno, pasveiko, bet ir grįžo į darbo rinką.

Europos Sąjungos šalyse dirbęs vairuotojas, trečiosios šalies pilietis, neturėjo sveikatos draudimo, tad jo paprašyta už suteiktas gydymo paslaugas susimokėti. Tačiau žmogus atsisakė tai padaryti ir už sugrąžintą gyvybę "atsidėkojo" tūkstantinėmis skolomis.

Ūmaus infarkto ištiktas kaimyninės šalies pilietis taip pat buvo atgabentas į ligoninę. Jam buvo įdėti stentai, plečiantys kraujagysles.

Prieš guldant į ligoninę, pacientas raštiškai pasižadėjo atlyginti gydymo išlaidas. Tačiau gavęs sąskaitą pažadą pamiršo, aiškindamas, kad neturi pinigų ir nuostolius padengs jų draudimas.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus teigia neturįs pinigų, kelionėje viską išleidęs, tačiau žada grįžęs namo būtinai sumokėti. Nurodo savo adresą, kontaktus, tačiau išėjęs iš ligoninės tampa nebepasiekiamas.

Nustemba paprašius susimokėti

Gydymo įstaigose galima išgirsti ir daugiau tokių istorijų, kai neturintys sveikatos draudimo piliečiai, vos geriau pasijutę, pamiršta susimokėti už suteiktas gydymo paslaugas.

Į Klaipėdos jūrininkų ligoninę ne taip jau retai atgabenami ūmaus miokardo infarkto ištikti tolimųjų reisų vairuotojai, jūrininkai, pajūrio poilsiautojai ar turistai, tarp kurių būna ir neturinčių sveikatos draudimo.

"Kai kyla grėsmė paciento gyvybei, visais atvejais daroma viskas, kad ji būtų išsaugota, o sveikata kuo mažiau sutrikdyta.

Civilizuoti santykiai ir praktika diktuoja, kad atsakas turėtų būti toks pat besąlygiškas – pacientai, kurie nėra drausti mūsų šalies privalomuoju sveikatos draudimu, turėtų sumokėti už suteiktas paslaugas.

Turime gražių patirčių ir gražių istorijų, deja, bet kartais ligoninės atžvilgiu viskas baigiasi nelabai gražiai", – pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės viešųjų ryšių specialistė Jolanta Juškevičienė.

Svetur keliaujantys mūsų šalies gyventojai žino, kad sutrikus sveikatai užsienyje būtina su savimi turėti ne tik ES šalyse galiojančią sveikatos draudimo kortelę, privataus draudimo dokumentus, bet ir pinigų.

Susimokėjus už paslaugas pačiam, vėliau, pateikus kvitus, suteiktą medicinos pagalbą liudijančius dokumentus, išlaidos kompensuojamos.

Tačiau mūsų šalyje tokia praktika kai kuriuos pacientus stebina arba piktina.

Emigrantai šokdina medikus

Kartais mokėti už gydymą vengia ir Lietuvos emigrantai.

Deklaravusieji savo išvykimą ir nemokantys mokesčių lietuviai, grįžę trumpam pasisvečiuoti pas artimuosius, mėgsta šokdinti medikus.

Emigrantai įvairiais būdais stengiasi pakliūti į ligoninę, čia kartu su artimaisiais sukelia ne vieną skandalą.

Emigrantai įvairiais būdais stengiasi pakliūti į ligoninę, čia kartu su artimaisiais sukelia ne vieną skandalą, įrodinėdami savo teises.

Jie būna įsitikinę, kad visos gydymo paslaugos jiems vis dar priklauso nemokamai, nors mokesčių į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą nemoka.

Stengiasi susitarti

Klaipėdos jūrininkų ligoninės teisininkas Žilvinas Kiaušas paaiškino, kad kai sveikatos draudimo neturintys pacientai atsisako mokėti, pirmiausia bandoma susitarti, už suteiktas paslaugas siūloma susimokėti dalimis.

Nepavykus rasti kompromiso, susidariusi situacija sprendžiama teisės aktais numatyta tvarka.

Teisininkas neslėpė, kad išieškoti susidariusias skolas – gana sudėtingas procesas, tad tokiais atvejais labai svarbus paciento geranoriškumas.

"Prioritetas yra žmogaus sveikata, tad jeigu galime, stengiamės išvengti teisminių procesų", – pridūrė pašnekovas.

Šiemet ir pernai nė vienam buvusiam pacientui nebuvo iškeltas teisminis ieškinys.

Skolos – nuo 200 eurų

Ž.Kiaušas pastebi, kad lengviau pavyksta susitarti su Lietuvos gyventojais, o štai bandant tartis su užsieniečiais, tarp jų ir ES piliečiais, neretai kyla įvairių keblumų.

Sudėtingiau per teismus išsireikalauti pinigus iš Rusijos piliečių, nes tarp Lietuvos ir Rusijos nėra pasirašyta susitarimų dėl teisinės pagalbos. Tad kartais tuo piktnaudžiaujama.

Pasitaiko ir beviltiškų situacijų, kai net neaišku kurioje šalyje tektų bylinėtis su buvusiu pacientu: pagal gyvenamąją ar registracijos vietą. Be to, teismo procesai – brangūs.

Nesumokėtos gydymo išlaidos vidutiniškai prasideda nuo poros šimtų ir siekia kelis tūkstančius eurų.

Tikisi, kad pamirš

"Kodėl nesutinka mokėti? Atsiranda tūkstančiai priežasčių", – atsiduso teisininkas.

Dažniausiai pacientai nesupranta, kodėl turi mokėti už gydymą. Tada juos tenka supažindinti su Lietuvoje galiojančiais teisės aktais. Kiti teisinasi neturintys pinigų arba žada sumokėti rytoj.

Kai kurie pacientai, prieš išeidami namo, rėžia ilgas padėkos kalbas už suteiktas kokybiškas paslaugas. Tačiau, vos užvėrę ligonines duris, pamiršta apie skolas.

Ž.Kiaušas spėjo, kad jie greičiausiai viliasi, jog skolos bus nurašytos. Arba koją pakiša įsitikinimas, kad už juos turi sumokėti kas nors kitas. Tačiau pasiteiravus, kas tai galėtų padaryti, trauko pečiais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Sugedus kabeliui – užgeso šviesoforai
    Sugedus kabeliui – užgeso šviesoforai

    Judrios uostamiesčio gatvės kuriam laikui liko nereguliuojamos. Vykstant elektros kabelio remonto darbams, uostamiestyje laikinai užgeso 2 šviesoforai. ...

  • Uosto vadovas A. Vaitkus išeina atostogų ir nusišalina nuo dalies sprendimų
    Uosto vadovas A. Vaitkus išeina atostogų ir nusišalina nuo dalies sprendimų

    Susisiekimo ministras Rokas Masiulis nušalino Klaipėdos mero posto sieksiantį  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJUD) vadovą Arvydą Vaitkų nuo dalies sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai taip pat dalyvaus rinkimuose. ...

    11
  • Paaiškėjo, kur mieste įrengs papildomas vaizdo stebėjimo kameras
    Paaiškėjo, kur mieste įrengs papildomas vaizdo stebėjimo kameras

    Klaipėdai – galimybė išbandyti pažangias saugos technologijas. Tai tarptautinės kompanijos, dirbančios informacinių technologijų srityje, sukurta ir nemokamai testuoti siūloma įranga, kuri dirbtinio intelekto pagalba realiu laiku analizuo...

    1
  • Patvirtino: S. Skvernelis dalyvaus prezidento rinkimuose
    Patvirtino: S. Skvernelis dalyvaus prezidento rinkimuose

    Ilgai slėptą savo sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose premjeras Saulius Skvernelis atskleidė labai netikėtoje vietoje – Rusnėje. ...

    43
  • Klaipėdos gyventojus kamuoja virusai ir infekcijos
    Klaipėdos gyventojus kamuoja virusai ir infekcijos

    Šaltuoju metų laiku gyventojai turėtų pasisaugoti ūminių infekcijų. Iki praėjusių metų pabaigos uostamiestyje užregistruota tūkstančiai kvėpavimo takų ir kitų infekcijų atvejų. Kadangi žiema dar nesibaigė, gyventojai raginami pasirūp...

  • Smiltynėje už 3 mln. eurų išdygs įspūdingas objektas
    Smiltynėje už 3 mln. eurų išdygs įspūdingas objektas

    Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos jūrų muziejumi ketvirtadienį pristatė pradedamą kurti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą šalia Jūrų muziejaus Smiltynėje. Reabilitacijos centre bus gydomi, rengiami tolesniam gyvenimui laisvėj...

    7
  • Sujudimas – ir Klaipėdos rajone
    Sujudimas – ir Klaipėdos rajone

    Įdomūs ir sunkiai prognozuojami savivaldybių rinkimai laukia Klaipėdos rajone. Šiemet čia tarybos mandatų sieks septynios politinės partijos ir trys visuomeniniai rinkimų komitetai. Dėl mero posto rungsis net devyni kandidatai. ...

    1
  • Dėl „šnipų“ – problemos V. Vareikiui
    Dėl „šnipų“ – problemos V. Vareikiui

    Istorikas, profesorius, Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Vygantas Vareikis užsitraukė uostamiesčio visuomenės atstovais save vadinančių veikėjų nemalonę. Žmogus neapdairiai juos pavadino šnipais. Įsižeidę aktyvistai nutarė neslėpti ...

    10
  • „Brexit“ padarinius švelnins ir DFDS
    „Brexit“ padarinius švelnins ir DFDS

    Artėjant kovui, kai Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES, atsiranda vis daugiau nerimo, kaip dirbs žemyninę Europą su britų sala jungiančios gausios jūrų keltų linijos. ...

    1
  • Vietoj tramdomųjų priemonių – akiniai
    Vietoj tramdomųjų priemonių – akiniai

    Tramdomieji marškiniai, kurie daugeliui vis dar asocijuojasi su sergančiųjų psichikos ligomis nuraminimu, jau seniai tapo muziejaus eksponatu. Psichiatrai ieško naujų būdų, kaip padėti įsiaudrinusiems pacientams. Vieną tokių priemonių ...

    4
Daugiau straipsnių