Uostininkai – už vientisą uostą

Nerimsta kalbos dėl Lietuvos administracinės reformos, kuri paliestų ir Klaipėdos rajoną.

Uostas – vienoje savivaldoje

Dabar yra susiklosčiusi situacija, kai didžioji dalis Klaipėdos uosto yra miesto ribose, tačiau dalis (apie 300 ha) yra Klaipėdos rajono ribose.

„Pietinėje uosto dalyje turime didelę teritoriją su galimybe plėtrai. Kas bus jei viena uosto dalis priklausys miestui, o kita rajonui. Arba, netgi, jei to pačio terminalo vienas sandėlis bus rajono ribose, o kitas miesto“, - svarstė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

Jo nuomone, teritorija, kuri būtų naudojama uosto veiklai, negali būti dviejose rankose, nes tai gerokai apsunkintų teritorijų ir veiklos vystymo derinimo procedūras.

Taškas dėl pietinio kelio

Dėl dvigubos priklausomybės jau buvo apsunkintas ir Klaipėdos uosto pietinio aplinkkelio detaliojo plano derinimas. Procesas užtruko labai ilgai.

Tiesa, Klaipėdos rajono valdžia aiškino, kad uosto pietinio aplinkkelio detaliojo plano derinimo procedūros strigo ne dėl jos teritorijoje esančių nesutarimų. Jos strigo dėl iškilusių konfliktinių situacijų esančių Klaipėdos miesto dalyje.

Detaliojo plano sprendimai buvo apskųsti teismui. Paskutinis taškas buvo padėtas tik vos prieš kelis mėnesius, kai galutinai buvo atmesti vieno iš žemės sklypų savininkų reikalavimai. Jis bandė įrodyti, kad netinkamai paimami iš jo žemės sklypai, netinkamai suplanuoti nuvažiavimai į likusias sklypų dalis.

Pietinis aplinkkelis yra ne uosto teritorijoje. Jame statybą turėtų vykdyti Valstybinė kelių direkcija. Šį projektą rengiamasi pastatyti  į vykdomų projektų eilę, numatyti finansavimą ir parengti specialųjį planą pagal kurį būtų vykdomas sklypų perėmimas visuomenės poreikiams.

Uosto pramoninė zona

Požiūris į Pietinio aplinkkelio svarbą Klaipėdoje yra skirtingas. Klaipėdos miesto savivaldybei šis aplinkkelis neatrodo toks svarbus, kaip uostui. Miestui svarbiau yra, kad būtų sutvarkyti Baltijos prospekto žiedai, nes padidėjus transporto srautui iš uosto centrinės dalies susidaro dar didesni kamščiai ties Taikos prospektu, o ypač Šilutės plentu ir įvažiavimų į miestą.

Uostui yra svarbus ir pietinis išvažiavimas. Jis pagerintų susisiekimą su uosto pietine dalimi, kur ateityje planuojama įrengti uosto pramoninę zoną.

„Darome daug veiksmų, kad pietinėje dalyje suformuotume naujas teritorijas galimai uosto pramoninei zonai. Panaudojus uosto ir verslo sinergiją galima suformuoti apie 1,5 tūkstančio hektarų bendra valstybės ir verslo pramoninio parko zoną“, - dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Joje galėtų būti statomi logistikos sandėliai, dalies žaliavų, kurios po to keliautų per uostą, kaip perdirbta produkcija, gamyklos.

Į tą pramoninę uosto zoną įtraukiama ir III vandenvietės teritorija. Ar ji bus uosto zona priklausys nuo studijos dėl III vandenvietės iškeldinimo išvadų. Studiją atlieka bendrovė „Sweco Lietuva“. Ji turi būti baigta iki kitų metų spalio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Atsakau

Atsakau portretas
bus

——————

—————— portretas
Klaipėdos uostas turi plėstis ir taškas. Nezyskit čia.

GGG

GGG portretas
Klaipėdos miestas nebetinkamas gyventi visas verčiamas į didžiulę pram. zona. Ponai kurie tai kuria tikrai gyvena už miesto...
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių