Uostamiestyje kelininkams skirtos baudos

Kelininkai tikino atidžiai stebėję orų prognozes. Siekiant užkirsti kelią ledui susidaryti, gatvės druska buvo pabarstytos jau priešpiet, o vakare, pagal prognozes, šalti turėjo pradėti apie 18 valandą, tad į kelius antrą kartą planuota išvažiuoti 16–17 valandą. Tačiau situacija staigiai pasikeitė, šalti pradėjo jau prieš keturias. Anot kelininkų, nors į gatves išvažiuota nedelsiant, tačiau druska taip greitai nesuveikia, be to, sunku buvo dirbti piko metu, todėl ir susidarė ledas.

Meras dar kartą pabrėžė, kad kelininkai privalo reaguoti ne jau į esamą faktą, o imtis visų veiksmų, kad analogiškoms situacijoms būtų užkirstas kelias.  „Geriau į gatves išvažiuoti pusvalandžiu anksčiau nei penkiomis minutėmis vėliau“, – teigė V.Grubliauskas. Be to, mero teigimu, reikia įvertinti ne tik orų prognozes, bet ir miesto gyvenimo ritmą bei planuoti darbus taip, kad pagrindinis darbų krūvis netektų piko metu.

Anot savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, kelininkai į situaciją sureagavo netinkamai, išanalizavus kelininkų transporte įdiegtos palydovinės stebėjimo sistemos duomenis matyti, kad šį kartą į gatves pavėluota išvažiuoti apie valandą. „Geriau numatyti papildomą barstymą druska nei leisti susidaryti ledui. Mes privalome užtikrinti saugumą gatvėse, net jei tai ir pareikalautų daugiau išlaidų. Kelininkai turi sudaryti galimybę gyventojams po darbų saugiai grįžti į namus“, – sakė I.Šakalienė.

Kaip ir numatyta sutartyse su rangovais, jiems už netinkamai atliktą darbą skirtos po  500 eurų siekiančios baudos. Šiaurinę miesto dalį prižiūri bendrovė „Ecoservice Klaipėda“, pietinę – „Žemkasa“. 289 eurų bauda skirta ir už miesto šaligatvių priežiūrą atsakingai bendrovei „Klaipėdos želdiniai“, nes šaligatviai taip pat nebuvo nuvalyti ir pabarstyti laiku.  Baudos kelininkams šį sezoną skiriamos antrą, o šaligatvių prižiūrėtojams trečią kartą.

Per šiandieninį susitikimą sutarta kartu su kelininkais ieškoti galimybių, kad prieiga prie palydovinės kelininkų transporto stebėjimo sistemos būtų suteikta ir  visuomenei – tada kiekvienas galėtų matyti, kiek mieste dirba automobilių, kur šiuo metu jie yra ir kokiu greičiu važiuoja.