Uostamiestyje – daugiausia sergančiųjų AIDS

Klaipėda sergančiųjų AIDS skaičiumi vis dar išlieka šalies lydere. Ketvirtadienį, minint pasaulinę šios ligos dieną, buvo atskleisti šiurpą keliantys skaičiai.

Daug jūreivių ir narkomanų

Kaip teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas, anksčiau didžiausias AIDS plitimas šalyje buvo būtent Klaipėdoje.

Esą tam įtakos turėjo narkomanai, uostas, jūreiviai. Vėliau Vilnius pralenkė Klaipėdą, o šiuo metu, galima sakyti, miestai susilygino.

Šiandien Klaipėdos apskrityje užregistruotas 651 ŽIV užsikrėtęs asmuo. Dar maždaug 135, tikėtina, nežino, kad serga.

Tuo metu Vilniaus apskrityje skaičius tik šiek tiek didesnsis – užsikrėtę yra 682 žmonės.

"Tiesa, sostinė turi daugiau gyventojų, todėl pagal sergamumą Klaipėda yra absoliuti lyderė", – nukirto pašnekovas.

Užsikrečia kas 2 minutes

Jungtinių Tautų AIDS programa, į kurią įtraukta ir Lietuva, siekiama stiprinti ŽIV infekcijos prevenciją ir ŽIV ligos gydymo prieinamumą.

Tačiau, panašu, reikalai juda sunkiai. Kas dvi minutes pasaulyje užsikrečia paauglys, dažniausiai – mergina. Pasaulyje šiuo metu yra apie 2 mln. ŽIV infekuotų paauglių.

Pagal šios ligos plitimo būdą daugiausia užsikrėtusiųjų ŽIV pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse nustatyta tarp vyrų, turinčių lytinius santykius su tos pačios lyties atstovais.

Nepaisant medicinos progreso, sergančiųjų AIDS ir ŽIV nešiotojų daugėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Tai verčia nerimauti gydymo įstaigų atstovus.

168 nauji atvejai

Kol kas Lietuvos sergamumo ŽIV rodiklis yra mažesnis už vidutinį ES rodiklį.

ULAC duomenimis, šiemet šalyje nustatyti 168 nauji ŽIV atvejai. Iki lapkričio 1 d. Lietuvoje užregistruota daugiau nei 2,7 tūkst. užsikrėtusių asmenų. Vyrų – keturis kartus daugiau nei moterų.

Nors praėjo beveik 30 metų, kai buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti.

Tiesa, mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, padedančių kovoti su ŽIV ir taip pailginti gyvenimą, tačiau sergančiųjų nemažėja.

S.Čaplinsko žodžiais, itin svarbu, kad susirgę žmonės suskubtų gydytis ir neleistų ligai plisti, taip pat gyventų normalų, orų gyvenimą.

Jo įsitikinimu, sergantieji neturėtų būti išskiriami, jaustis atstumti visuomenės ir medikų.

"Vis dėlto ši liga siejasi su tam tikrais tabu, tai yra lytiniu elgesiu, narkotikais, mirtimi. Ta baimė atima norą garsiai apie tai kalbėti, ir čia jau mes nieko padaryti negalime", – kalbėjo S.Čaplinskas.

Nenori gydytis

Pasak ULAC direktoriaus, blogiausia tai, kad sergantieji vengia gydymo.

"Didžioji dalis tų, kurie žino, kad yra infekuoti, paprasčiausiai nesilanko pas medikus ir nesigydo. Mūsų pirminės prevencijos tikslas – keisti žmonių elgesį, kad jie neužsikrėstų. Antrinės – kad kuo greičiau sužinotų apie savo ligą ir pradėtų gydymą", – aiškino pašnekovas.

Lietuvoje nuo visų infekuotų asmenų skaičiaus žinančiųjų apie savo ligą yra apie 82 proc.

"Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos tikslas yra 90 proc. Jei pavyktų jį pasiekti iki 2020 m., dar po dešimties metų galbūt ŽIV nebebūtų globali visuomenės sveikatos problema", – optimistiškai kalbėjo S.Čaplinskas.

Vis dėlto realybė šiandien yra sukrečianti – nuo ŽIV paskutinės ligos stadijos – AIDS sukeltų komplikacijų pasaulyje jau mirė daugiau žmonių nei per du pasaulinius karus kartu sudėjus. Dar tiek pat – apie 30 mln. asmenų yra infekuoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

o

o portretas
todel kad daugiausiai nusikalteliu ir ligu platintoju narkomanu beto kitatauciu rusu ir zemaiciu nepasizymenciu savo/erudicija/ o beto tai uostamiestys\\is arciausiai uzsieniui ir to pakanka
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių