Uostamiesčio studentai susibūrė diskusijai

Tradiciškai Klaipėdos universiteto studentų sąjunga (KUSS) kasmet organizuoja renginių ciklą „Studentiškas spalis“. Kiekvieną spalio savaitę studentai susiburia padiskutuoti įvairiomis temomis. Pirmoji diskusija įvyko spalio 5 dieną. Vyravo aktuali studentams tema – „Akademinis sąžiningumas. Su kuo tai valgoma?“, kurią užvedė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) viceprezidentas Andrius Zalitis.

Diskusijos metu buvo iškelta daug klausimų bei teiginių. Pirmiausia buvo nutarta išsiaiškinti, kodėl apskritai mokiniai ir studentai rizikuoja ir nusirašinėja įvairių atsiskaitymų metu. Statistikos duomenimis keturi iš penkių studentų teigia, kad akademinis nesąžiningumas yra paplitęs. To priežastys įvairios ir jas bandė įvardyti susirinkę studentai: tingima išmokti užduotą medžiagą atsiskaitymui; lengvesnis kelias pasirenkant būti akademiškai nesąžiningam; saugumo jausmas žinant, kad turi lapuką su atsakymais, jo net nepanaudojant; laiko stoka ir per didelis informacijos kiekis, kai tiesiog nespėjama visko išmokti. LSS viceprezidentas Andrius Zalitis dar juokavo, kad čia galima pritaikyti ir lietuvišką mentalitetą – sukčiavimą, malonumą bandant kažką apgauti ir jaustis pranašesniam.

Visos šios priežastys tik pasiteisinimai ir vis dėlto, kodėl būti akademiškai nesąžiningam yra taip populiaru? „Visi taip daro“, – pagalvoja dažnas Lietuvos studentas. Nenusirašinėti yra nepraktiška, čia lygybė. Iš tiesų yra atvejų, kai studentui nusirašinėti net naudinga, nes, jei pagaus, jis bus priverstas nutraukti egzaminą ir ateiti į perlaikymą, kai galės būti tinkamai pasiruošęs. Kokios bausmės? Jų nėra, todėl studentas gali nesivarginti ir pabandyti nusirašinėti, nes, jei pavyks, jis gaus gerą įvertinimą, kurio jam ir reikia. Žinoma, ne visuose universitetuose studentas gali taip lengvai „praslysti“. Yra vietų, kur jau po pirmojo tokio nusižengimo studentas yra šalinamas iš aukštosios mokyklos, bet daugeliu atvejų jam gresia akademinė skola tik po kelių nusižengimų, o šalinimas iš aukštosios mokyklos tik po trijų tokių akademinių skolų. Kaip bebūtų, studentas jaučiasi gana saugiai.

Užsienyje yra aukštoji mokykla, kur už nusirašinėjimą studentui gresia šalinimas be galimybės sugrįžti į jokią šalyje aukštąją mokyklą septynerius metus. Tokiu atveju retas, kuris ryžtųsi taip rizikuoti. Taigi, Lietuvoje taip pat reikėtų kažkokios bausmių sistemos sudarymo, norint spręsti šią problemą. Diskusijos dalyviai bendromis jėgomis spėliojo, kas tai galėtų būti ir LSS prezidentas pateikė savo idėją apie bausmių sistemą už buvimą akademiškai nesąžiningu pagal skalę: įspėjimas, piniginė bauda, šalinimas iš universiteto be galimybės sugrįžti kelis metus. Ši bausmė būtų švelnesnė, nei paminėta pastaroji, bet gal studentai labiau atsižvelgtų į savo pareigas. Buvo spėjimų, kad toks būdas nesuveiktų ir daugelis aukštųjų mokyklų nesutiktų dėl šios išeities, nes jos stengiasi išlaikyti studentų kiekį. Prarasti studentą reiškia prarasti pinigų, gaunamų už jo mokslą.

Diskusijos metu buvo pasvarstyta apie psichologinį naujai į aukštąją mokyklą įstojančių studentų „auklėjimą“: vyresnieji studentai turėtų pirmakursiams pasakoti apie tai, kad šioje aukštojoje mokykloje nevyksta nusirašinėjimai, kad dėstytojai visada pagauna ir panašiai. Vis tiek atsirastų studentų, kurie tuo patikėtų ir tai jiems išeitų į naudą.

Dar vienas problemos sprendimas – egzaminai žodžiu. Tokiu atveju nusirašinėjimo galimybė žymiai sumažėja ir yra patikrinamos studento žinios. Žinoma, daug kas priklauso nuo studento motyvacijos studijuoti. Gal studentas grįžęs į studijas po tam tikro laiko turėtų daug daugiau motyvacijos studijuoti, nes tada jis jau žinotų, ko nori ir ko jam reikia. Dažniausiai moksleiviai pasirinkdami studijas nežino, ko nori, stoja, kur išeina ir tuo metu atrodo tinkama. Andrius Zalitis pateikė pavyzdį, kad, jei žmogus studijuoja psichologiją ir nemato savęs, kaip psichologo po dešimties metų, tai jis bus labiau linkęs nusirašinėti, bet, jei yra atvirkščiai, jis bandys pasiimti viską, ką gali gauti iš studijų savo jėgomis.

Diskusija baigėsi teiginiu, kad iš tiesų vertinimo sistema kartais turi minusų. Studentas viską daro dėl pažymio, todėl ir ryžtasi tapti akademiškai nesąžiningu. Vertinimas pažymiu yra sudėtingas dalykas, nes juk svarbiausia yra ne pažymys, o žinios.

Antroji „Studentiško spalio“ diskusija vyks jau spalio 12, kurios tema „Klaipėdos universitetas. Vizija ir ateities planai“. Kartu su studentais diskutuos Klaipėdos universiteto Rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas. Nusimato įdomus vakaras.