Ukrainietės mergaitės ašaros: mokytoja iškoneveikė ir liepė nupiešti atsiprašymo atviruką

"Nežadu tau čia visko versti"

Vos mūsų mieste pasirodžius karo pabėgėliams, klaipėdietė Živilė Tunaitienė ėmėsi globoti kelias šeimas. Moteris džiaugėsi, kai ukrainiečiai savo vaikus ryžosi leisti mokytis į lietuviškas mokyklas.

Vienai iš Nikolajevo atvykusiai moteriai labai greitai susigaudyti tarp lietuvių padėjo jos pačios devynmetė dukrelė.

Nors mergaitė dar nemokėjo lietuviškai, kažkokiu savo vaikiškai imliu kalbos pajautimu ėmė suprasti, ką kalba vietos gyventojai autobuse, parduotuvėje, renginiuose. Moteris džiaugėsi, kad dukrelei nebus bėdų mokytis lietuvių mokykloje.

Tačiau labai greitai ukrainietės nuotaika ėmė keistis. Jos dukra lankė "Saulėtekio" progimnaziją.

Trečią klasę pradėjusi lankyti mergaitė iš mokyklos grįždavo be nuotaikos, būdavo užsisklendusi, o klausinėjama, kas nutiko, ėmė atvirauti apie negerus dalykus mokykloje.

Mergaitė pasakojo, kai ji ko nors nesuprasdavo, mokytoja liepdavo aptariamą dalyką nupiešti. Taip ji pripiešė visą sąsiuvinį, bet kito, naujo mokymo etapo nesulaukė.

Dažnai į klausimą atsakymo pakeltu tonu sulaukdavusi mergaitė ėmė baimintis ko nors klausti, stengdavosi atlikti užduotis, kaip pati suprato.

Jei mokytoja pamatydavo, kad užduotis atliekama neteisingai, neva imdavo šaukti, o jos komentarai kitiems klasės mokiniams esą ėmė formuoti supratimą, kad svetimšalė sukelia sunkumų visiems. Dažnai mokytojos pakeltu tonu kartota frazė "aš čia nežadu prie tavęs sėdėti ir tau visko versti" jautrią mergaitę išmušdavo iš vėžių ir versdavo dar labiau gūžtis. Vaikas bijojo ko nors klausti, kad nesulauktų piktos pedagogės reakcijos.

Kartais vietoje kūno kultūros pamokos mergaitė turėdavo ukrainiečių kalbos pamokas. Bet kai jų nebūdavo, mokytoja neva neleisdavo mažajai pabėgėlei dalyvauti judrioje pamokoje sakydama, esą ukrainietė jai trukdo, todėl mokytoja neketinanti dar ir šioje pamokoje versti jai iš lietuvių kalbos. Taip mokinukė kasdien jautėsi vis labiau atstumta.

Sudaužė mergaitės telefoną

Vieną dieną trečiokėlė grįžo iš mokyklos ir parodė mamai sudaužytą telefoną.

Pasirodo, vienas bendramokslis, galbūt paveiktas mokytojos elgesio, ėmė pulti ukrainietę. Viskas baigėsi tuo, kad berniukas pagriebė jos telefoną ir tyčia trankydamas į suolą sudaužė.

Kitą dieną mergaitės mama nuėjo į mokyklą aiškintis.

Mokytoja paprašė neviešinti šio incidento ir pažadėjo viską pati išspręsti.

Mergaitės mama patikėjo šiuo patikinimu ir nusprendė palaukti.

Praėjo mėnuo, bet jokio atgarsio iš mokyklos telefono klausimu nebuvo. Žalos nepasistengta atlyginti iki šiol.

Šiomis bėdomis dėl dukros nuotaikos, nuolat patiriamo gniuždymo ir priešinimo su kitais vaikais moteris pasidalijo su likimo drauge, bet viešinti nuoskaudų nebuvo linkusi. Ją stabdė ne kartą girdėti žodžiai, esą ukrainiečiai Lietuvoje dažnai drasko akis vietos gyventojams ir taip užsitraukia priešišką jų nusiteikimą.

Paprašė pasikalbėti

Galbūt viskas būtų taip ir likę, jei bičiulės godomis ši pabėgėlė nebūtų pasidalijusi su klaipėdiete Ž. Tunaitiene.

"Man buvo labai skaudu tai girdėti. Bandau įsivaizduoti, ką jaučia žmonės, kurių namai naikinami, o jie patys priversti ieškotis prieglobsčio svetimoje šalyje. Aš taip džiaugiausi, kai sužinojau, kad maža mergaitė labai greitai ėmė suprasti lietuvių kalbą, vyliausi, kad tai bus įvertinta mokykloje, kad mes visi būsime jautrūs ir supratingi, – pasakojo Ž. Tunaitienė. – Kai sužinojau, kad mokytoja leidžia sau šaukti ant vaiko, kuriam reikia ne tik pagalbos mokantis, bet ir atjautos, supratimo, nusprendžiau netylėti. Apie situaciją klasėje pranešiau mokyklos direktorei."

Klaipėdietė bandė prašyti, kad mokyklos vadovė jautriai ir delikačiai padėtų išspręsti keblią padėtį. Juk mūsų visų reikalas padėti namus praradusiems žmonėms, o juo labiau mažiesiems karo pabėgėliams, kurie čia turi ne tik adaptuotis naujoje aplinkoje, bet ir išmokti naujos kalbos bei įsisavinti ja mokomųjų dalykų medžiagą.

Pokalbio metu Ž. Tunaitienė pasidalijo samprotavimais, kad mokytojams dabar tikrai nelengva dirbti, bet ne pabėgėliai dėl to kalti.

"Direktorė padėkojo už skambutį, pažadėjo pakalbėti su mokytoja ir viską išsiaiškinti", –  pokalbio rezultatą nusakė klaipėdietė.

Liepė nupiešti atgailą

Tačiau atsitiko priešingai, nei buvo galima tikėtis. Apie tai Ž. Tunaitienė sužinojo ne iš pačios mergaitės mamos, o tik iš jos draugės. Mama buvo šokiruota ir baiminosi dar labiau pakenkti dukrai.

Mama paliudijo, kad dukra tądien iš mokyklos grįžo ašarodama.

O atsitiko štai kas. Grįžusi iš direktorės kabineto mokytoja esą aprėkė mokinukę, bendramoksliams girdint ji neva buvo pavadinta šmeižike, išdavike bei skundike ir išvaryta į koridorių.

Visą pamoką vaikas koridoriuje liejo ašaras ir bandė nupiešti atgailos piešinį.

Visą pamoką mergaitė ten ir praleido. Jai buvo liepta nupiešti atsiprašymo atviruką. Kol to nepadarysianti, į klasę esą negalėsianti grįžti.

Visą pamoką vaikas koridoriuje liejo ašaras ir bandė nupiešti atgailos piešinį.

Pasirodo, mokyklos direktorė Daiva Vilkė išties pasikvietė mokytoją pokalbio. Jo turinio, kaip ir Ž. Tunaitienės išsakytų priekaištų direktorė dienraščiui "Klaipėda" nenorėjo komentuoti. Tikino nenorinti pažeisti nei mokinių, nei mokytojų privatumo bei teisių.

Nusprendė nenutylėti

"Supratau, kad tylėti negalima. Paskambinau į Švietimo skyrių, kalbėjau su patarėja Vida Bubliauskiene ir papasakojau ne tik istorijos pradžią, bet ir mokytojos reakciją į pokalbį pas direktorę. Patikinau, kad mama nebeleis vaiko į šią mokyklą", – neslėpė emocijų Ž. Tunaitienė.

V. Bubliauskienė patarė nedaryti skubotų išvadų ir pažadėjo, kad atvejis bus nuodugniai ištirtas.

Klaipėdietė susirado minėtos mokytojos elektroninio pašto adresą ir parašė jai viešą laišką.

Moteris prisipažino buvusi pikta ir išreiškė pasibjaurėjimą mokytojos taikytu psichologiniu teroru trečios klasės ukrainietės mergaitės atžvilgiu.

Nežinia, ar ji teisingai suprato, bet jos globojamos karo pabėgėlės pasakojo, esą bene toje pačioje klasėje mokėsi dar du ukrainiečiai vaikai, kuriuos tėvai dar anksčiau atsiėmė iš šios mokyklos.

"Parašiau tai mokytojai, jog ukrainiečių vaikai nekalti, kad rusai sprogdina jų miestus, kad terorizuoja ir žudo. Visi sveikai mąstantys žmonės stengiasi kaip galėdami padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, bet ši mokytoja, panašu, savo elgesiu labiau palaiko žmogžudžius ir teroristus. Savo neapykantą ji išliejo ant mokinukų, kurie nebeturi savo namų, savo šalies, gal ir artimųjų. Tėvai į rusakalbių mokyklą vaikų neleido, bijodami nepagarbaus elgesio su jais.  Lietuvoje šie žmonės tikėjosi rasti supratimą, užuojautą, pagalbą, o sutiko ją", – savo atviro laiško turinį perpasakojo Ž. Tunaitienė.

Moteris įsitikinusi, kad visų moksleivių tėvai turėtų būti budrūs, nes viešai demonstruojama suaugusiųjų nepakanta pažeidžiamam vaikui skatina taip elgtis ir kitus mažamečius. Taip ugdoma neapykantos visuomenė.

Atsakymo į šį laišką klaipėdietė iki šiol negavo. Vienintelis jos tikslas paviešinant mokytojos darbo ypatumus – apsaugoti ne tik ukrainiečių, bet ir visų klaipėdiečių vaikus nuo panašių išpuolių.

Patikinimas: L. Prižgintienė patikino, kad Švietimo skyriaus darbuotojai turės ką veikti. Ir ne tik dėl ukrainietės mergaitės, bet ir dėl mokytojos elgesio. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Atliks apklausą dėl patyčių

Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė patikino, kad situacija dėl ukrainiečių padėties stebima.

Pasirodo, pastaruoju metu gauti du skundai dėl panašių dalykų dviejose mokyklose. Abu atvejai – pradinėse klasėse. Vienas susijęs su vaikų elgesiu, kitas – dėl mokytojos.

Pavasarį buvo vykdomos apklausos įvairiose Klaipėdos mokyklose, tada ukrainiečiai, pasak L. Prižgintienės, dėkojo ir teigė, kad vaikai jaučiasi gerai.

"Dabar, įsibėgėjus mokslo metams situacija galbūt pasikeitė. Žadame vykdyti dar vieną apklausą apie mokinių savijautą mokyklose, dėl patyčių, dėl iškylančių problemų. Nes tai labai svarbu tiek mokytojams, tiek iš Ukrainos atvykusiems vaikams, tiek pačioms mokymo įstaigoms. Be abejo, mokytojams tenka atlikti labai nemažai papildomo darbo. Kai klasėje yra 30 vaikų, tai yra sudėtinga, bet todėl ir mokomės, kaip tokiomis sąlygomis dirbti ir kokią pagalbą teikti. Apie tai kalbame pasitarimuose, tai – gerai žinomi dalykai", – patikino Švietimo skyriaus vadovė.

Norime pasigilinti, išsiaiškinti viską iki galo, nes tokių atvejų jokiu būdu negali būti.

Žadėjo kruopščiai ištirti

Vedėja nepaneigė, kad Švietimo skyrių pasiekusiame skunde minimas "Saulėtekio" progimnazijos atvejis.

L. Prižgintienė neslėpė, kad mokytoja, apie kurią kalbama, keliauja iš mokyklos į mokyklą. Ši pedagogė minimoje progimnazijoje dirba pirmus metus.

"Čia mes turėsime ką veikti ir ne tik dėl tos ukrainietės mergaitės, bet ir iš esmės dėl mokytojos elgesio. Nereaguoti negalime", – patikino L. Prižgintienė.

V. Bubliauskienė pasakojo bendravusi su progimnazijos direktorės pavaduotoja, nes direktorė tuo metu atostogavo. Kalbinta mokytoja tuomet tikino, kad būtent tai mergaitei labai padeda. Esą pedagogė nustebo ir perklausė, ar tikrai kalbama apie ją.

Pasirodo, direktorės pavaduotoja po pokalbio su mokytoja kalbino mergaitės mamą ir klausė, kodėl ji neprasitarė apie vaikui kylančias bėdas. Mama patikinusi, kad dukra yra uždara ir apie patirtas nuoskaudas pasakojo tik grįžusi namo.

"Pavaduotoja, kuruojanti pradines klases, serga. Norime pasigilinti, išsiaiškinti viską iki galo, nes tokių atvejų jokiu būdu negali būti", – tvirtino V. Bubliauskienė.

Ž. Tunaitienė neslėpė, jog kaip įmanydama stengsis, kad, ukrainiečiams laimėjus karą, buvę "Saulėtekio" progimnazijos mokinukai mūsų šalį prisimintų su pagarba ir dėkingumu.