Storosios liepos laukia griūtis

Vieta – labai nepalanki

Minijos gatvėje, netoli sankirtos su Bijūnų gatve, augančią liepą, kurios kamieno apimtis siekia 5,8 metro, arboristai įvertino prieš Jūros šventę.

Tyrimams buvo naudojamas ir specialus aparatas, kuris parodo, kas yra kamieno viduje.

Pasak Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bakio, nereikia būti specialistu, kad pasakytum, jog storosios liepos, kuriai gali būti iki 400 metų, būklė prasta.

"Nėra ko norėti. Jei medis toks senas, kaip deklaruojama, tai yra stebuklas, kad jis tiek atlaikė", – tvirtino pavaduotojas.

R.Bakys teigė, kad pirmiausia į akis krenta vieta, kur auga medis. Ji yra labai nepalanki.

"Atlikau bandymus. Suskaičiavau – per minutę gatve, prie kurios auga medis, pervažiuoja 80 automobilių. Eismas labai intensyvus, o liepa auga visai šalia", – atkreipė dėmesį pavaduotojas.

Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas pasakojo, kad medžiui kenkia vibracija, nuolatinė tarša.

"Galima tik stebėtis, kad jis tiek "ištempė", – tvirtino specialistas.

Centrinis kamienas sudūlėjęs

Specialistai atkreipė dėmesį į priemones, kuriomis buvo bandoma gelbėti storąją liepą. Medis sutvirtintas trosais.

"Toks pasirinkimas logiškas. Iš esmės liepa turi tris kamienus. Vienas tiesus, kiti du stipriai pasvirę – 45 ir 60 laipsnių kampu. Jie sukuria dideles apkrovas centriniam kamienui. Pastarasis yra visiškai sudūlėjęs. Jei tie du kamienai aižėtų, vidurinis nesulaikytų", – tvirtino R.Bakys.

R.Žilinskas tvirtino, kad geriausia šiaurinės pusės liepos kamieno būklė. Ji kur kas stabilesnė, palyginti su esančia važiuojamosios dalies pusėje.

"Aparatu galėjome patikrinti tik sveikąją kamieno pusę. Kitur – kiaurymės. Prasčiausia – centrinė medžio dalis, kuri ir turėtų laikyti", – tvirtino vadovas.

Aukščiausia pavojaus klasė

Storoji liepa yra saugoma. Šiuo medžiu rūpinasi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Būtent jai ketina pateikti išvadas arboristai.

Anot R.Bakio, kultūrinę vertę turinčio medžio niekas šalinti neskubės.

"Jei tai būtų paprastas medis, aš jį palikčiau tik tuo atveju, jei augtų atokioje parko vietoje, kur niekas nevaikšto. Liepos būklė yra ekstremaliai pavojinga. Tai aukščiausia pavojingumo klasė", – įspėjo pavaduotojas.

R.Žilinsko teigimu, norint išsaugoti medį reikia imtis tam tikrų priemonių. Geriausia būtų suformuoti gyvąjį stuobrį. Tokia praktika labai populiari Vakarų Europoje.

"Reikėtų sumažinti liepos lają iki nepavojingo lygio ir iš pėsčiųjų tako pusės pastatyti dvi atramas, kad padėtų išlaikyti svorį", – tvirtino direktorius.

Pasak R.Žilinsko, visos priemonės, kurių imamasi seniems, paveldiniams medžiams išsaugoti, nėra pigios. Tam reikia specialių žinių ir įrangos.

"Bandant išsaugoti šį medį, investicijos neišvengiamos. Reikia žiūrėti, kokia liepos vertė, ar turi istorinę reikšmę. Tada atsakinga tarnyba turėtų priimti sprendimą", – pabrėžė vadovas.

Palygino su kiaulių auginimu

R.Bakio nuomone, net ir įgyvendinus tam tikras priemones, nebūtų aišku, kiek liepa gyvuotų toliau – 10 ar 20 metų, kaip įgyvendintas priemones vertintų miestiečiai.

"Esu miškininkas ir puikiai suprantu žmones, kuriems ši liepa yra brangi. Tačiau juk niekas neaugina kiaulių iki 50 metų su širdies stimuliatoriumi. Tiesiog ateina laikas", – tvirtino pavaduotojas.

R.Bakys pabrėžė, kad šiuo atveju yra dvi nuomonės, kurios nesuderinamos.

Vieni nori išsaugoti medį, o kiti piktinasi, kad, jei šis nuvirs, ką nors sužalos.

"Medis juk auga šalia judrios gatvės ir jis gali bet kada nugriūti", – perspėjo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus pavaduotojas.