Jis nepabūgo mesti iššūkio sovietinei sistemai

"Aš – tik mažas Dievo gabaliukas. Gal ne pats geriausias, gal ne iš pačios geriausios Šefo vietos, bet visgi – Šefo dalis", – taip šmaikščiai autobiografinėje apybraižoje save apibūdina klaipėdietis Aleksas Pašilis iš Girulių. Smalsaus proto, maištingos sielos, budistiškos išminties ir sveiko humoro jausmo kupinas inžinierius toks buvo nuo jaunų dienų, dar tada, kai nepabūgo mesti iššūkio gyvenimus traiškančiai sovietinei sistemai.

Antitarybinis – iš prigimties

– Ir kur esate kilęs ir kas jūsų tėveliai?

– Esu gimęs Klaipėdoje, šeimoje augome keturi vaikai – dvi seserys ir mes, du broliai. Mano tėtis buvo tautodailininkas iš Palangos, mama kilusi iš Kauno, taip pat gamino įvairius meno dirbinius.

– Regis, nuo mažų dienų buvote nelojalus sovietinei sistemai. Kaip susiformavo toks požiūris, juk daugelis jaunų žmonių tada tiesiog gyveno ir nemąstė, kad Lietuvoje kažkas negerai?

– Mūsų šeimoje labai dažnai buvo kalbama, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra okupuota, kad jokiais tarptautiniais aktais negalima to pateisinti ir civilizuotos valstybės tai pripažįsta kaip okupaciją. Tokie pokalbiai namuose ir suformavo mano požiūrį į esamą aplinką.

– Vis tiek ilgai neištvėrėte, mokykloje prisišnekėjote ir teko nukentėti už "nusikaltimus" tarybų valdžiai.

– Prisišnekėjau. Klausėmės radijo laidų iš Vakarų, labiausiai patiko "Laisvės radijas". Susibūrėme bendraminčių grupė, rašėme antitarybinio turinio proklamacijas, patys spausdinome ir platinome. Už tai ir teko palikti mokyklą, nors jaučiau, kad kai kurie mokytojai mane palaiko, ypač lietuvių kalbos mokytoja ir mokytojas Kazys Trukanas. Mane išmetė iš 12-osios vidurinės (dabar "Žemynos" gimnazija – A.D.) Tada direktorė buvo Klaipėdos miesto komunistų partijos komiteto pirmojo sekretoriaus Jono Gurecko žmona. Įstojau į vakarinę mokyklą, iš ten gavau šaukimą į tarybinę armiją ir nepaisant, kad mokiausi, mane paėmė į Šiaurės laivyną.

Lageryje – tarp intelektualų

– Kas jus tada įskundė?

– Konkretaus išdaviko įvardyti negalėčiau, bet vieną dieną "atsitiko areštas". Kariuomenėje atitarnavau metus, ten mane ir areštavo. Iš laivyno keliavau tiesiai už grotų. Ketverius metus teko sėdėti Mordovijos politinių kalinių kalėjime.