Senovė – gyvenimo dalis

Nuostata, kad lietuviai yra gobšūs, lenktais į save nagais žmonės, bliūkšta važinėjant po Klaipėdos rajoną, kur gyvena ir dirba daugybė žmonių, saugančių bei gaivinančių senuosius krašto statinius. Svarbiausia – jie tai daro niekieno neverčiami.

Rado iškasinėtą sodą

Klaipėdos kraštas yra unikalus ne tik savo dvasinės kultūros skirtumais nuo Didžiosios Lietuvos, bet ir materialine kultūra. Net nelabai akylas keliautojas, pasukęs iš Klaipėdos į pietus, atkreipia dėmesį į senuosius, dažniausiai raudonų plytų pastatus. Daugelis jų, nors ir pastatyti labai seniai, nėra įtraukti į architektūros paveldo sąrašus, nes išdygo pagal tipinius projektus.

Jūreivis Romualdas Denevičius prieš 12 metų nusipirko griūvantį namą Būdviečių kaime. Kiauras stogas jau daug metų nebesaugojo nuo lietaus, todėl vidus buvo įdrėkęs, o tarybiniais metais palėpėje iš silikatinių plytų sumūrytos pertvaros prislėgė sienas ir jos jau buvo išlinkusios.

Sodybos šeimininkai Purvinai pasitraukė į Vakarus baigiantis karui. Name liko viskas, ką šeima buvo užgyvenusi. Po daugybės metų čia apsilankęs senųjų šeimininkų sūnus, dabar gyvenantis JAV Arizonos valstijoje, prisiminė, kad kažkokius brangesnius daiktus jie buvo užkasę. Akivaizdu, jog šių turtų ieškota ne vieną dešimtmetį, nes R.Denevičius rado sodą, iškasinėtą taip, lyg į jį buvo susirinkę visi apylinkių kurmiai.

Stogo konstrukcijose naujasis savininkas rado įrėžtą 1876 metų datą, kuri veikiausiai nurodo namo statybos metus. Tiesa, ant namo galo yra užrašyti 1930 metai, tai – pastato įteisinimo data.

Pasagos byloja apie ūkį

R.Denevičiui įdomus senųjų namo savininkų likimas. Netrukus svetainę puoš išdidinta ir įrėminta nuotrauka, kurioje Purvinų šeima nufotografuota prie namo. Joje matyti ir namo pastatymo metais pasodinta obelis, kuri ir dabar veda vaisius.

"Čia yra buvęs didelis ūkis: dvi arklidės, ūkinis pastatas. Akivaizdu, kad arklių čia buvo labai daug, kur tik kasame, randame pasagų. Plytos rištos tik kalkių ir smėlio mišiniu. Labai išmintingai įrengta ventiliacija, o pats namas pasuktas kampu į vyraujančius vėjus, todėl kieme niekada neturime skersvėjų, o namas nedrėksta", – statinio ypatybes vardijo jo šeimininkas.

Name vienu metu gyveno kelios kartos, todėl kambariai nebuvo dideli, namas turėjo kelis kaminus ir trejas duris.
Prieš kelerius metus buvo atvažiavęs namo šeimininkų sūnus ir pasakojo, kad viena namo pusė iš vidaus buvo medinė, tik vėliau per vieną plytą apmūryta. Toje pusėje gyveno seneliai, kitoje – gausi šeimininko šeimyna. Čia sekmadieniais žmonės iš apylinkių rinkdavosi giedoti, po to gerdavo "kafijos".

"Čia sustoja laikas. Kas atvažiuoja, nori pasilikti ilgesniam laikui. Gera, ramu", – savo pajautomis dalijosi dabartinio sodybos šeimininko moteris Dalia.

Švyti tik pusė namo

Netoliese esančiame Stragnų pirmajame kaime dar yra nemažai senųjų sodybų ir gana tvirtų statinių. Viename jų – dideliame mediniame name dar gyvena kelios šeimos. Namas stebina kontrastu – pusė jo iš tolo švyti naujumu. Nudažytas, suremontuotas, sutvirtintas, jis, atrodo, bando neleisti galutinai susmukti kitai namo pusei.
Apibūdindama šio pastato gyventojus Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė gyrė darbštuolius Laimoną bei Daivą Kasmauskus ir apgailestavo, kad jų kaimynai neturi galimybės tvarkyti savosios namo pusės.

L.Kasmauskas dirba Klaipėdoje uosto įmonėje, bet kelias į namus už 25 kilometrų jam neprailgsta. Vyras šiame name gimė, augo ir neketina palikti šios vietos.
Tris sūnus auginantys sutuoktiniai apie sodybą, kurioje gyvena, žino viską. Šeimos galva, padedamas sūnų bei brolio, didžiąją daugumą darbų darė pats.