Senamiesčio bažnyčiai – brandi sukaktis

Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapija mini 70-ąsias įkūrimo metines. Šia proga rytoj sekmadieninių mišių metu bus pažymėta ne tik Švč. Trejybės šventė, bet ir bažnyčios gyvavimo sukaktis.


 

Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapija mini 70-ąsias įkūrimo metines. Šia proga rytoj sekmadieninių mišių metu bus pažymėta ne tik Švč. Trejybės šventė, bet ir bažnyčios gyvavimo sukaktis.

Bažnyčios klebonas Virgilijus Poškus pažymėjo, kad abi šventės – graži sąsaja ir proga pažvelgti į praeitį.

„1945 m. šis pastatas iš anglikonų buvo perimtas katalikų reikalams, todėl po 70 m. nusprendėme atsigręžti atgal ir padėkoti žmonėms“, – sakė V.Poškus.

Kunigas pasakojo, kad kadaise visas Klaipėdos miestas buvo sugriautas, o kartu nukentėjo ir bažnyčios – praktiškai neliko nė vienos.

Sovietmečiu, 1945–1988 m., Kristaus Karaliaus maldos namai buvo vieninteliai veikę uostamiestyje. Senamiestyje įsikūrusios nedidelės, bet jaukios parapijos dydis, ko gero, sovietinių represijų laikotarpiu jai buvo parankus.

Kunigas prisiminė laikus, kai į mažą bažnytėlę netilpdavo visi tikintieji, o ieškantieji jos labai nustebdavo, nes iš išorės šis pastatas – kuklus, be dangų rėžiančių bokštų.

„Ruošdamiesi šventei prašėme gyventojų atnešti autentiškų nuotraukų, pasidalyti prisiminimais. Ši bažnyčia išsiskiria jaukumu. Tyliai ramiai čia žmonės meldėsi, tikėjo. Apskritai kiekvienas laikmetis turi savo išskirtinumą, savo pulsą. Pavyzdžiui, nepriklausomybės pradžioje tikėjimo atžvilgiu buvo jaučiamas stiprus jaunų žmonių aktyvumas. Galima sakyti, masinis antplūdis. Šiuo metu susiduriame su kitais iššūkiais: atsirado socialiniai tinklai ir begalė kitų dalykų, sugeriančių žmonių laiką ir lemiančių bendravimo būdą“, – pažymėjo klebonas.

Vis dėlto V.Poškus sakė matantis sąmoningą žmonių apsisprendimą ieškoti Dievo, o tariamos linksmybės nebūtinai atneša į širdį ramybę ir gyvenimo džiaugsmą.

Kristaus Karaliaus bažnyčia 1945 m. buvo įrengta mūriniuose, buvusiuose baptistų maldos namuose. 2001 m. bažnyčia restauruota, o jos vidus papuoštas Kretingos pranciškonų tapytomis ikonomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

A. B.

A. B. portretas
Eilinį kartą demonstruojamas istorinis nihilizmas ir diletantizmas. Gal jau laikas vieną kartą gerai išmokti Klaipėdos istoriją. Ši bažnyčia priklausė ne baptistams, kurių bažnyčia yra Vytauto g., bet Irvingeriams. Tai apie yra 1841 m nuo anglikonų atskilusiai grupė, nuo kurios po 1867 m. atskilo Naujųjų Apaštalų bažnyčia. Beje, pagal tai kada irvigerių bendruomenė atsirado Klaipėdoje, galima teigti, kad tai viena pirmųjų tokių bendruomenių Europoje. Gerbiamas Poškau, Jūsų parapijos istorija yra tokia. Jau iki antrojo pasaulinio karo anglikonams išvykus iš Klaipėdos, jų bažnyčia stovėjusi dabartinėje uosto teritorijoje buvo perduota reformatams, kurie ją atvėrė liuteronų pamaldoms, skirtoms kurtiesiems, bei iš ten vyko pamaldų transliacija per radiją. Po karo, šioje bažnyčioje prisiglaudė katalikai, kurių greta esanti bažnyčia buvo sugriauta. Uosto administracijai išvarius katalikus ir nugriovus anglikonų bažnyčią, katalikai buvo įleisti į tuo metu tuščią Irvingerių bažnyčios pastatą.

pensorius

pensorius portretas
Iki 1945 m. ten buvo ne baptistų bažnyčia, o kažkokių sektantų Apaštalų bažnyčia. Baptistai buvo ir dabar yra kitoje tos pačios gatvės vietoje prieš S.Dacho mokyklą esančiame pastate..

E.

E. portretas
Aš joje šliūbą ėmiau kadaise. Klebonas Talaišis šliūbavojo. Puikus, išmintingas žmogus buvo. Imčiau dar porą šliūbų, bet Roma draudžia :(
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių