Seime – žvejybos sunaikinimo nuosprendis

Piktnaudžiavimas perleidimais

Žuvininkystės įstatymo pataisos priimtos birželio 29-ąją – priešpaskutiniąją dieną prieš aštuntosios eilinės Seimo sesijos pabaigą.

Įstatyme įteisintos esminės nuostatos per artimiausius metus formuosiančios Baltijos jūros žvejybą. Kartu tai tarsi nuosprendis, kurioms žvejybos įmonėms verta išlikti, o kurios turi išnykti.

Įteisinta žvejybos galimybių arba kvotų perleidimo teisė. Atsirado nuostata apie galimybes keistis žvejybos kvotomis su ES ir kitų šalių žvejais. Taip iš esmės įteisinamas piktnaudžiavimas keistis nelygiavertėmis žvejybos galimybėmis.

Kvotų keitimasis piktinęs dalį Lietuvos žvejų yra vykęs nuo 2009 iki 2014 metų. Žvejybos kvotos būdavo iškeičiamos, bet neišgaudomos. Žvejams ieškant teisybės teismuose ėmė aiškėti keitimosi kvotomis mąstai, kuriuos žuvininkystės valdininkai buvo įslaptinę.

Pasirašė ir žvejai, ir ekspertas

Dauguma žvejų mano, kad Žuvininkystės įstatymas skirtas įteisinti Baltijos jūroje daugelį metų strimeles ir šprotus gaudžiusios vienos didžiausios įmonės reorganizaciją, kai suskaidžius ją atsirado dvi bendrovės su tuo pačiu nepadoriai dideliu žvejybos kvotų kiekiu.

Konkrečias įmones, reorganizacijos schemą ir galimas pasekmes dauguma Baltijos jūros žvejų mini kreipimesi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuriuo prašo vetuoti priimtą įstatymą.

„Žvejų bendruomenei tenka apie 21 proc. strimelių ir šprotų žvejybos kvotų, 1 proc. atitenka aukcionui, kai tuo tarpu kitoms dviem įmonėms, kurių viena buvo atskirta reorganizavimo būdu, siekiant išlaikyti didžiąją dalį kvotų, atitenka apie 78 procentai šprotų ir strimelių žvejybos kvotų“, - teigiama kreipimesi į šalies Prezidentę.

Šį kreipimąsi praėjusios savaitės viduryje pasirašė nepriklausomas žvejybos ekspertas Remigijus Sakas, žvejybos įmonių ar bendrovių atstovai Einaras Gardžiulis („Starkis“), Gintaras Tydikas (individualios įmonės savininkas), Jurijus Piniaginas („Stekutis“), Vladimiras Lavresinas („Ramsun“), Jonas Bartminas („Senoji Baltija“), Aleksėjus Savčenka („Laivitė“), o taip pat Alfonsas Bargaila (Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija) ir Artūras Maželis (Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija „Jūros žvejys“).

Jokioje kitoje ES šalyje nėra net iš tolo panašaus analogo, kaip Lietuvoje, kad viena įmonė valdytų beveik 80 proc. vienos rūšies žuvų kvotų. Ir po jos reorganizacijos per tas įmones, kurios valdo tuos pačius laivus, tas santykis išliktų beveik tas pats. ES šalyse, kaip tikino Briuselyje žuvininkystės struktūrose dirbęs R.Sakas, geriausiu atveju viena bendrovė ar grupė valdo daugiausia iki 10 proc. vienos šalies atskirų žuvų rūšių kvotų.

Įžvelgė reglamento pažeidimus

Į Prezidentę kreipęsi žvejai įžvelgia, kad skubos tvarka Seime priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos pažeidžia esminius ES žvejybos verslo principus įteisintus reglamente „Dėl bendros žuvininkystės politikos“. Jame numatyta, kad „turi būti sudarytos sąlygos ekonomikai ir perspektyviam, konkurencingam žvejybos sektoriui“. Jo priemonėje pažymėta, kad būtina „pritaikyti laivyno pajėgumus prie žvejybos galimybių lygio, siekiant turėti ekonomiškai gyvybingus laivynus“. Reorganizuotoms įmonėms, valdančioms tik apie 30 procentų Lietuvos Baltijos žvejybos laivyno pajėgumų, tenka beveik 80 procentų strimelių ir šprotų žvejybos galimybių.

„Seime priimtomis naujomis Žvejybos įstatymo pataisomis tikrai nesiekiama turėti ekonomiškai gyvybingą Baltijos jūros laivyną, nes paskyrus vos ne 80 proc. strimelių ir šprotų kvotų dviem įmonėms, po kelių metų iš 19 liks tik dvi žvejybos įmonės, kitos įmonės išnyks, be darbo liks apie 700 žmonių“, - teigiama kreipimesi į Prezidentę. Tame pačiame reglamente pasakyta, kad valstybės narės gali nustatyti (bet to daryti neprivalo) perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą. Nurodyta ir galima jos žala – „valstybės narės įdiegusios perleidžiamųjų žvejybos teisų sistemą praranda galimybę kaip nors įtakoti žvejybos teisių perskirstymą“.

Lietuvoje, kur dauguma žvejų kvotų skirstymą laiko neteisėtu, dėl jų tebevyksta teismai, perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemą Seimas siekia įteisinti mažiausiai 15 metų. Seime kertama iš peties skurdžiais paverčiant daugumą žvejų.

Žemės ūkio ministerijos aiškinimų argumentai tokie - perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema leis sunkiau besiverčiančioms žvejybos įmonėms parduoti savo perleidžiamąsias teises ir taip pasitraukti iš verslo. Tokiu būdu sumažėtų Baltijos jūroje žvejojančių laivų kiekiai ir padidėtų atskirų žvejų galimybės.

Tokias atskirų valdininkų nuostatas dauguma žvejų vadina sąmoningu Baltijos jūros laivyno naikinimu. Jie kategoriškai prieštarauja perleidžiamųjų žvejybos teisių sistemos įdiegimui.