Šanchajuje dirbę klaipėdiečiai galėjo pasijusti it žvaigždės

Nustebino dėmesys

Atvykėlius iš Lietuvos kiek stebino ir vietinių dėmesys.

"Gal dėl to, kad dažniau būdavome tose vietose, kur mažai, kaip jie patys vadina, baltųjų, nuolat sulaukdavome daug dėmesio. Parduotuvėje, kavinėje mus pamatę vietiniai aikčiojo, prašė nusifotografuoti kartu – jautiesi kaip žvaigždė, – šypsojosi pašnekovas, prisiminęs ir vieną kuriozišką atvejį. – Mus visus labai prajuokino, kai kinų vertėja, vertėjavusi mums kursuose, staiga atsisuko į mus ir nusistebėjo: "Bet kokios jūsų didelės pėdos ir didelės nosys!"

Tačiau turbūt dvigubą dėmesio dozę klaipėdiečiai gavo išsiruošę į gatvę riedučiais.

"Tiek aš, tiek kolega esame ekstremumų mėgėjai, tad šiuo atveju mums tai buvo sportas su mini adrenalino doze ir, aišku, pramoga. Kai išvažiavome, visi mums mojavo, sveikino, pas juos tiesiog šiaip važinėtis riedučiais gatvėse nelabai priimta, tam skirtos specialios vietos, parkai", – pasakojo pašnekovas.

Susipažinti su naktinėmis Šanchajaus linksmybėmis panūdę lietuviai taip pat patyrė, kad klubuose baltieji gali ne tik pramogauti, bet ir vaišintis tam tikru alkoholiu nemokamai – esą klubui ar kitai vietai prestižas, jei čia lankosi tokie svečiai, vadinasi, ji ganėtinai populiari, pasiekusi atitinkamą lygį.

Ar Šanchajus – labai brangus miestas? "Kalafiorų valgyti neteko", – juokavo pašnekovas, pripažinęs, kad bent jau nekilnojamojo turto kainos čia įspūdingos.

Išlavino gestų kalbą

O kiniško maisto lietuviai ragavo ir už 3, ir už 10 eurų.

"Pačiame Šanchajaus centre kainos labai įvairios. Vakarieniavome viename itališkame restorane, ir trise sumokėjome 210 eurų. Lygiai taip pat trise ragavome kiniškos virtuvės patiekalų, kurie atsiėjo apie 30 eurų", – palygino aukštalipys.

Tiesa, viešbutyje apsistojusiems lietuviams teko pratintis prie neįprasto pusryčių meniu.

"Lietuvoje, kitur Europoje esame įpratę prie standartinių ir lengvų pusryčių, pavyzdžiui, tai yra kiaušinienė, vaisiai ir pan. Kiniško tipo viešbutyje, kuriame gyvenome, pusryčiai prilygo pietums – buvo siūlomi makaronai, ryžiai. Ateini ir nesupranti, ką valgyti, nes nesinori iš pat ryto sunkiai prisikimšti skrandžio", – prisiminė Arius.

Ar iš šios šalies klaipėdietis parsivežė tik geriausius įspūdžius?

"Gal šiek tiek erzino tik tai, kad viešbutyje administracija sunkiai kalbėjo angliškai. Apskritai dažniausiai bendraujant su vietiniais tekdavo pasitelkti gestų kalbą. Tiesa, Honkonge susišnekėti angliškai nebuvo jokių problemų", – pasakojo pašnekovas.

Sugrįžti ir gal ne kartą į Kiniją planuojantis A.Urbutis į birželio 16-ąją numatytą parko atidarymą vykti neplanuoja. Tačiau neneigė – atvykti kada nors čia kaip lankytojui būtų smalsu, juolab kai ir pats gali jaustis prisidėjęs prie šio projekto sėkmės.

Lietuviai turėjo galimybę pasigrožėti keletu išankstinių šou, tačiau, kaip ir kiti darbuotojai, buvo įspėti dėl konfidencialumo ir įsipareigojo iki didžiojo atidarymo viešai neskleisti smulkesnių detalių apie parko atrakcijas.

"Kaip buvo įvardyta – padėkite mums išsaugoti tą stebuklą", – šyptelėjo aukštalipys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių