- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Perspėjimai: ukrainiečiai gamtosaugininkai žymi Meotidos nacionalinio parko ribas, kurio dalį atplėšė Donecko separatistai.
-
Ribos: karinių veiksmų skaldomos Ukrainos saugomos teritorijos per ketverius metus sumažėjo tūkstančiais hektarų.
-
Klaipėdoje lankęsi Meotidos nacionalinio parko Inspekcinio skyriaus vadovas Andrejus Dolgovas, Ukrainos stepių nacionalinio draustinio skyriaus vedėjas V.Sirenko ir nacionalinio parko direktorė N.Dolgova pasidalijo mintimis apie savo krašto realybę.
-
Atskirtis: spygliuotos vielos tvoros ir apkasus primenantys grioviai padalijo ne tik gamtinius šalies rezervatus, bet ir žmonių gyvenimus.
-
Retenybė: Meotidos nacionalinio parko įžymybė – rausvasis pelikanas. Šių paukščių nepasigailėjo smogikai.
-
Per rezervatą – tankais
-
Per rezervatą – tankais
-
Per rezervatą – tankais
Lietuvoje lankęsi Ukrainos gamtosaugininkai atskleidė kraupias karo zonos gyvenimo detales – okupuotame Donecko krašte įsikūrusio nacionalinio parko darbuotojai su siaubu prisimena separatistų iššaudytus rožinius pelikanus ir fronto linijos padalintą ne tik gamtą, bet ir žmonių gyvenimus.
Į pelikanus – kulkomis
Ukrainos pietuose, Donecko srityje, prie Azovo jūros įsikūręs Meotidos nacionalinis parkas yra vienintelė saugoma teritorija Ukrainoje, kurios dalis yra okupuota.
"Parkas išsidėstęs tarp dviejų sričių – Donecko ir Zaporožės. 2014 metų gegužę vieną dieną užrakinus parko direkcijos patalpas, kitą dieną darbuotojus prie direkcijos slenksčio pasitiko ginkluoti vyrai be skiriamųjų ženklų, nors spėjame, kad tai Rusijos pajėgos", – pasakojo Meotidos nacionalinio parko direktorė Nadežda Dolgova.
Okupuotame krašte liko apie 3 tūkst. hektarų saugomos teritorijos.
"Ukrainai priklauso mažesnioji saugomos teritorijos dalis. Tačiau okupuotoje dalyje liko visi moksliniai tyrimai, duomenys apie stebėjimus – visa tai buvo sunaikinta. Bendra rezervatui priskiriama teritorija parke siekė 6,8 tūkst. hektarų, plius 14 tūkst. hektarų Azovo jūros pakrantės. Kai tik šioje vietoje nebeliko gamtosaugininkų, suaktyvėjo žvejyba, kuri buvo griežtai draudžiama", – pasakojo N.Dolgova.
Gamtosaugininkai 2014 metais buvo vos spėję pasidžiaugti į raudonąją knygą įrašytų paukščių rūšių pagausėjimu Meotidos nacionaliniam parkui priklausiusiame pusiasalyje Kriva Kosa.
Kuršių neriją primenančiame pusiasalyje, kuris į jūrą įsirėžia 9 kilometrus, peri tokie reti paukščiai kaip pelikanai.
"Ten – daugybė saugomų ir retų rūšių. Prieš prasidedant kariniams veiksmams buvome suskaičiavę 12 pelikanų lizdų. Tačiau separatistų smogikai juos ėmė naikinti. Gaila, bet ši teritorija atiteko Donecko liaudies respublikai", – tvirtino N.Dolgova.
Grįžo po 150 metų
Kelerius metus iš eilės Azovo jūros pakrantės ruože aplinkosaugininkai iš viso nefiksavo šių paukščių.
"Šiek tiek vėluodami, 2017 metais pelikanai pagaliau pasirodė Azovo jūros pakrantėje, mūsų parko dalyje. Tačiau jiems pavyko išperėti vos du jauniklius. Vis dėlto tai ypatingas laimėjimas, nes rožinių pelikanų šioje vietovėje nebuvo 150 metų", – džiaugėsi N.Dolgova.
Už 100 kilometrų nuo pusiasalio Kriva Kosa Azovo jūros pakrantėje yra kitas pusiasalis Bilosarais'ka Kosa, kuris priklauso Ukrainai.
Šiuo metu ši į Kuršių neriją panaši teritorija faktiškai yra uždara ir kontroliuojama pasieniečių.
"Rezervatuose, kurie atriboti spygliuota viela, gyvūnams jau lengviau. Mes net juokaujame, jog karas gyvūnams išėjo į naudą. Tiesa, turizmas visiškai nunyko. Žmonės bijo atvažiuoti. Kai kur saugomos teritorijos buvo virtusios tankų poligonais. Iki šiol baiminamasi užminuotų vietovių. Juk atvažiuoja vaikų ekskursijos, jas vedame tik į saugias vietoves", – atviravo N.Dolgova.
Saugo 250 rūšių paukščių
Gamtosaugininkai šiurpsta dėl tokių nuožmių separatistų, kurie kraštą niokojo be jokios atsakomybės.
"Paukščiai nepažįsta valstybių sienų ir nežino, kas yra fronto linija. Jų apsauga žmogus vis tiek turi rūpintis. Prasidėjus karo veiksmams, okupuotoje Donecko srities dalyje darbą buvo priverstas palikti buvęs šio nacionalinio parko direktorius. Juk šalis nesiūlė jokių galimybių įsigyti kitą būstą ir kažkokiu būdu persikelti su šeima į naują teritoriją. Žmogus liko Donecko liaudies respublikos kontroliuojamoje dalyje, nes neturėjo kitos išeities. Tačiau kolega liko dirbti moksliniu darbuotoju ir kovojo, kad pelikanai grįžtų", – patikino N.Dolgova.
Be pelikanų, šiame parke džiaugiamasi tokiomis saugomomis rūšimis kaip kirai kvatokliai, jūriniai ereliai.
Iš viso parke yra 250 rūšių paukščių. Iš jų 47 rūšys yra įrašytos į raudonąją knygą.
Parko vizitine kortele tapo retas paukštis avocetė. Tai kone vienintelis paukštis, kurio pusilgis snapas riestas į viršų, o ne į apačią.
Kova dėl išgyvenimo
Nacionalinio parko direktorė pripažino, jog ne gamtosauga ir ne paukščių likimai šiuo metu rūpi dažnam ukrainiečiui.
"Visi suka galvas, kaip išgyventi. Parkų administracijos neturi ne tik tarnybinio transporto, bet ir lėšų degalams. Važinėjame savomis mašinomis ir už benziną mokame iš savų kišenių. Atlyginimai ypač maži, be to, periferijoje sunku rasti mokslinių darbuotojų. O žmonės dažniausiai išsikelia gyventi kartu su šeimomis. Jei tik vienas iš šeimos randa kitą darbą, netenkame ir mes savo darbuotojo", – pasakojo N.Dolgova.
Gydytis – pas okupantus
N.Dolgova pripažino, jog dėl teritorinio Ukrainos padalijimo keitėsi daugybės žmonių gyvenimai ir likimai.
Vienur užteko perkelti administracinius vienetus iš vieno miesto į kitą, o ligoninės liko veikti ten, kur ir buvo anksčiau.
"Kaip tenka suktis ligos atveju? Jei esi paprastas žmogus, gali kirsti sieną ir važiuoti į ligoninę. Bet valdininkams ar užimančiam aukštesnes pareigas to nevertėtų daryti. Yra prezidento įsakymas, kuris draudžia valstybės tarnautojams kirsti fronto liniją. Kalbama, jog taip vengiama grėsmių dėl paėmimo į nelaisvę. Gali būti bandymų prašyti išpirkos, o jos niekas nenorės mokėti", – pasakojo moteris.
Į Donecko sritį važiuoja tik tie, kurie neturi ko baimintis.
"Daug kas turi giminių ir važiuoja jų lankyti. Mes mieliau čia jų laukiame. Be pigios degtinės ir pigių cigarečių, ten – viskas labai brangu. Tai mes jiems siuntinius siunčiame su produktais", – tikino N.Dolgova.
Įtarinėjo išdavyste
Ko kitapus sienos pavydi ukrainiečiai? Ogi gero medicininio aptarnavimo.
"Kas išliko, tai tik aukšto lygio medicinos centrai. O ir finansavimas jiems skiriamas", – pastebėjo moteris.
Į lietuvių kolegų nusistebėjimą, kaip karo sąlygomis įmanoma ukrainiečiams kirsti fronto liniją ir važiuoti sveikatintis į Donecko liaudies respubliką, N.Dolgova ramiai atsakė, jog vyksta ir hibridinis karas.
"Gydo ir dar nemokamai", – patvirtino N.Dolgova.
O fronto linija daugelyje vietų priartėja prie pat gyvenamųjų rajonų.
"Nuo mūsų parko administracijos iki fronto linijos – 50 kilometrų. Tačiau yra vietų, kur ši linija kerta parko teritoriją. Norėdama į ją patekti, turiu gauti specialų leidimą", – tikino nacionalinio parko vadovė.
Stebina tai, kad vasarą į Azovo jūros pliažus suvažiuoja kone 10 tūkst. poilsiautojų ir jų nebaugina jokios fronto linijos.
"Žmonės renkasi Urzufą, Yurivka, Bilosarais'ka Kosa", – tikino N.Dolgova.
Moteris pripažino patyrusi ir itin skaudžių situacijų – savo šalies gerovei dirbantys ir už jos gamtą kovojantys gamtosaugininkai kartais tampa ukrainietiškų tarnybų įkaitais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis3
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų6
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai5
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba2
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...