R. Pletkauską prisimenant: istoriją paliko archyve

Prieš keturis mėnesius toli nuo gimtinės, Ispanijoje, netikėtai miręs dokumentinių filmų kūrėjas ir buvęs Klaipėdos dramos teatro vadovas Romas Pletkauskas šią savaitę būtų šventęs jubiliejų. Tai buvo žmogus, kažkada vos netapęs kultūros ministru ir, jei jam būtų pavykę, šiandien mums netektų raudonuoti dėl miesto centre stūksančių "Baltijos" kino teatro griuvėsių.

Norėtų perduoti bibliotekai

Sausio 12-ąją R.Pletkauskui būtų sukakę 70 metų. Klaipėdietis šios sukakties nesulaukė, nors dar turėjo labai daug planų, kurių nespėjo įgyvendinti.

Jo galvoje jie sukosi nuolat. Tai liudija ir jo vaizdo kasetės, kur užfiksuoti ne tik 1990-ųjų uostamiesčio vaizdai, bet ir pirmasis Atgimimo Sąjūdžio suvažiavimas Vilniuje, žymūs Lietuvos žmonės, net pats pirmas Lietuvoje grožio konkursas "Mis Klaipėda 88".

"Tų kasečių yra labai daug, ne viena didelė dėžė. Dar reikia viską peržiūrėti, įvertinti, surūšiuoti, paskui – suskaitmeninti. Šie archyvai tikrai vertingi, juose yra užfiksuoti svarbūs Lietuvai įvykiai, žinomi žmonės, garsūs artistai, kurių jau nebėra gyvų. Tai yra mūsų istorija. Sutvarkius šiuos archyvus, manyčiau, reikėtų juos perduoti į I.Simonaitytės viešąją biblioteką, kad prireikus, jais galėtų naudotis visi", – kalbėjo R.Pletkausko dukra Gabrielė.

Įvaizdis: klaipėdiečiai buvo įpratę R.Pletkauską matyti su filmavimo kamera rankose. Romo Pletkausko šeimos archyvo nuotr.

Viskas prasidėjo "holivude"

Ilgametis spaudos ir TV žurnalistas Andrius Juškevičius su R.Pletkausku susipažino prieš pat nepriklausomybės atkūrimą ir bičiuliavosi su juo iki pat Romo mirties.

A.Juškevičius papasakojo, kaip susikaupė šis gausus R.Pletkausko filmuotos medžiagos archyvas.

"Jis dirbo Maskvos pavaldume buvusioje kino studijoje, kur kūrė dokumentinius, labai specializuotus filmus apie naujausius sovietinius išradimus. Būtent šitai studijai ir buvo pastatytas vadinamasis Klaipėdos "holivudas". Kai "perestoika" jau ėjo į pabaigą, 1987–1989 metais, dar dirbdamas toje studijoje, jis buvo įkūręs kūrybinį susivienijimą "Vaizdas". Su tuo savo "Vaizdu" jis organizavo dvi miesto Jūros šventes, kurios buvo labai įdomios ir vyko ne mieste, o Smiltynėje", – prisiminė A.Juškevičius.

Tada R.Pletkauskas esą plačiai nuskambėjo, kaip geras renginių organizatorius ir susilaukė miesto vadovų įvertinimo.

"Jis su tuo kūrybiniu susivienijimu tuomet keliavo po visą Lietuvą, organizuodamas kino koncertus, kur demonstruodavo garsių to metų lietuviškų filmų ištraukas, į tuos vakarus kviesdavo juose vaidinusius aktorius ir estrados žvaigždes. Jis įvedė atlyginimus visiems renginio dalyviams, honorarus, kurie tada siekdavo mėnesio atlyginimą, apmokėdavo iš karto po koncerto. Tuo metu tai dar nebuvo įprastas dalykas", – pasakojo A.Juškevičius.

"Atkasė" A.Šabaniauską

A.Juškevičius prisiminė, kad kaip tik tuo laikotarpiu R.Pletkauskas "atkasė" tuomet dar gyvą prieškario lietuvių estrados žvaigždę Antaną Šabaniauską.

Jo iniciatyva vėliau atsirado A.Šabaniausko vardo premija, kurią teikdavo garsiems estrados artistams.

Paskelbus nepriklausomybę, R.Pletkauskas sugalvojo įsukti buvusio Baltijos cirko, kurio nemažai artistų lietuvių, suirus Sovietų Sąjungai, liko Lietuvoje, veiklą.

Cirko pasirodymus planuota rengti tuomet ištuštėjusiame Klaipėdos "holivude". Nepasisekė.

Virdamas savo idėjų ir veiklų katile, R.Pletkauskas laisvu metu ėmė filmuoti visus įvykius, kurie vyko tuo metu Lietuvoje ir Klaipėdoje – Atgimimo sąjūdžio suvažiavimus, Anikės skulptūros atvežimą į Teatro aikštę, V.Lenino paminklo ir sovietinės patrankos nukėlimą bei daugelį kitų.

Lemtis: 1990-ųjų vasarą žaisminga teatralų eisena per visą miestą judėjo link atnaujinto Klaipėdos dramos teatro. Fotografijos centre – teatro vadovas R.Pletkauskas (dešinėje) ir vyriausiasis režisierius Povilas Gaidys, ta proga pasisiuvę vienodus kostiumus. Praėjusią vasarą abu jie vienas po kito iškeliavo anapilin. Romo Pletkausko šeimos archyvo nuotr.

Sėkmė kėlė pavydą

Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, R.Pletkauskui tuo metu netikėtai teko keisti veiklos kryptį, bet prie dokumentikos jis dar sugrįš.

Žurnalisto A.Juškevičiaus tėvas Balys Juškevičius (1920–2013) beveik 30 metų vadovavo Klaipėdos dramos teatrui, o direktoriauti jam baigė 1982-aisiais.

Po jo išėjimo iki pat 1990 metų nuolat keitėsi teatro vadovai, kol jam vadovauti ėmė R.Pletkauskas. Teatrą jis paliko tik 1996-aisiais.

"Kaip tik 1990 metais teatras, kuriame padėtis buvo nelengva, ieškojo vadovo. Tada miesto vadovai atsigręžė į R.Pletkauską, kaip tinkamą kandidatą. Romas atėjo į teatrą, išdėstė savo viziją. Ir visoms pusėms sutikus, tapo vadovu. Svarbiausia jo mintis buvo pagaliau atidaryti teatrą, kurio rekonstrukcija tęsėsi nuo 1983-iųjų", – prisiminė A.Juškevičius.

Bendrovei, kuri rekonstravo teatrą, vadovavo Rimantas Taraškevičius, vėliau tapęs Klaipėdos meru.

Jis su Romu susėdo, suskaičiavo, kiek dar tų lėšų reikia rekonstrukcijai pabaigti, nuėjo pas tuometį Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininką Alfonsą Žalį.

Jis visą gyvenimą planų turėjo pilną galvą, tik ne viską pavyko įgyvendinti.

Paaiškėjo, kad tam reikia 1,5 mln. rublių. Kažkodėl tuomet tie pinigai nepasirodė dideli, nes rublis jau buvo nuvertėjęs.

Tada susitikus su tuomečiu finansų ministru Romualdu Sikorskiu, pavyko įrodyti, kad teatro atnaujinimui tų pinigų reikia ir jie buvo gauti, tad rekonstrukcija sparčiai pajudėjo.

"Jis buvo apsukrus žmogus, rūpinosi, kad teatras gautų įvairios labdaros. Iš švedų teatras dovanų gavo "Volvo" automobilį universalą. O tada kaip tik degalų nebuvo, nes Lietuvai Sovietų Sąjunga paskelbė blokadą. Tai Romas tada degtinės dėžę iš rusų kariškių išmainė į cisterną benzino. Jis tą benziną laikė slapta kažkokiame kolūkyje prie Klaipėdos, kai reikėdavo degalų, nuvažiuodavo, prisipildavo ir važinėdavo", – prisiminė A.Juškevičius.

Ta "Volvo", kuria tuomečiui teatro direktoriui neretai tekdavo važiuoti į Kultūros ministeriją Vilniuje, labai jau erzino ministerijos klerkus.

"Tada degalai buvo didžiausias deficitas. Romas pasakojo, kad važiuodavo su aktoriumi Vytautu Kancleriu į Vilnių greitkeliu ir pakeliui sutikdavo vos vieną kitą mašiną. Aišku, koks pavydas tame Vilniuje ir kildavo. O dar R.Pletkauskas pradėjo organizuoti teatro gastroles į užsienį. Klaipėda kaip tik susibičiuliavo su Liubeko miestu, važinėjo į Lenkiją, į Vokietiją. Gastrolės ir valiutos uždirbimas teatre sukėlė įvairių emocijų. Ir tie reikalai būdavo sprendžiami netgi pasikvietus spaudą. Kitaip tariant, viskas atrodė labai neskaniai", – prisiminė A.Juškevičius.

Amžina kova su visais

Kaip tik tuo metu Lietuvos teatruose buvo pradėtas kelti klausimas, kad aktoriai pradėtų dirbti pagal sutartis. Anksčiau buvo taikoma praktika, kad į teatrą koją įkėlęs artistas, ten dirbdavo iki mirties.

"Šitą dalyką brendo reikalas keisti. Atsirado supratimas, kad Vakaruose taip yra. Apie tai Klaipėdoje pradėta kalbėti 1991–1992 m. Aišku, R.Pletkauskas susidūrė su begaline kai kurių aktorių, kurie nebuvo žvaigždės, priešprieša, mat pajuto, kad jiems teks ieškoti kito darbo. Romas turėjo didelį norą reformuoti teatrą, bet susidūrė ir su dideliu pasipriešinimu", – teigė A.Juškevičius.

Simbolis: Pilies gatvės kampe, šalia Klaipėdos dramos teatro, žaliuoja režisieriaus P.Gaidžio ir tuomečio teatro vadovo R.Pletkausko 1990 m. vasarą pasodintas ąžuolas. Romo Pletkausko šeimos archyvo nuotr.

Nelengva susikalbėti buvo ir su Kultūros ministerijos klerkais.

Dar 1994 metais, kai R.Pletkauskas buvo ir Lietuvos teatrų vadų asociacijos prezidentas, "Lietuvos ryto" žurnalistei Aušrai Pilaitienei atvirai kalbėjo apie "kenkėjišką Kultūros ministerijos veiklą".

Kalbėjo apie finansines problemas, apie tai, kad patys geriausi spektakliai žiūrovus pasiekia tik teatrų vadovų apsukrumo dėka.

Tuomet R.Pletkauskas neslėpė pozicijos valdininkų, kurie atvirai į akis rėžė, kad teatrai verstųsi, kaip išmano, nes valstybė padėti negalės.

R.Pletkauskas siekė, kad Klaipėdos centre esantis "Baltijos" kino teatras taptų trečiąja dramos teatro sale, kur būtų buvę galima rengti kūrybinius vakarus.

Iniciatyva: R.Pletkauskas įsteigė garsaus estrados atlikėjo A.Šabaniausko premiją, kuri 1995 m. buvo įteikta dainininkui Vytautui Kernagiui (dešinėje). Romo Pletkausko šeimos archyvo nuotr.

Bet, paties R.Pletkausko tvirtinimu, ministerija projektą sužlugdė.

Galimas dalykas, jei šis sumanymas būtų pavykęs, šiandien klaipėdiečiams netektų gėdytis dešimtmečius stūksančių "Baltijos" kino teatro griuvėsių.

R.Pletkauskas netgi buvo sumanęs suardyti tą biurokratinę mašiną ir pateikė savo kandidatūrą į kultūros ministro postą, tačiau dideliam klerkų džiaugsmui, jam nepavyko.

"Po kultūros ministro Dainiaus Trinkūno mirties Romas kandidatavo į šias pareigas, bet paaiškėjo, kad jis neturi aukštojo mokslo diplomo, tai jam užkirto kelią į ministro postą", – patvirtino A.Juškevičius.

Dokumentikoje – įžymybės

Kai kas nors vis neišdegdavo, R.Pletkauskas ieškodavo naujų veiklos nišų.

Pabaigęs teatro etapą, jis pasinėrė į televiziją, pradžioje darbavosi regioninėje TV, paskui – kūrė Klaipėdos universiteto televiziją.

Šiuo laikotarpiu ėmė augti jo filmuotos medžiagos archyvas.

"Mes su juo pastatėme ne vietą dokumentinį filmą. Apskritai jo mintis buvo sukurti filmus apie Klaipėdos, Neringos, Palangos garbės piliečius. Pirmasis buvo apie A.Žalį, apie grafiką Algį Kliševičių, apie gydytoją, diplomatą ir politiką Antaną Vinkų, apie profesorių Vladą Žulkų, apie Neringos garbės pilietį, prezidentą Valdą Adamkų. Kartu sukūrėme filmą apie Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrėją Vaclovą Intą", – vardijo A.Juškevičius.

Žurnalistas neslėpė, kad ką bedirbtų, R.Pletkauskas nuoširdžiai pasinerdavo į darbą.

"Jis visą gyvenimą planų turėjo pilną galvą, tik ne viską pavyko įgyvendinti", – baigdamas pasakojimą apie savo kolegą ir bendražygį reziumavo A.Juškevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AK

AK portretas
Ir dabar teatras visai neprastame lygyje, kiek stebėjau. O straipsnis šiltas, paminėta gražių, Klaipėdoje gerbiamų vardu. Mūsų stilius.

Prisimenant

Prisimenant portretas
Vienas žodis - PAGARBA. Visi puikiai atsimename gerbiamą Romą, tik tuo laikotarpiu teatras klestėjo, ne vienas buvęs aktorius ar teatro darbuotojas tai patvirtins, laikai buvo patys geriausi, teatras buvo vertinamas ir turėjo stiprų vardą. Viskas liko praeityje...

Vaje vaje

Vaje vaje portretas
Ar čia tas, kuris praskolino dramos teatrą.Prašiko tokius pastatus ir emigravo.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena
    Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena

    Trečiadienio vakarą, prieš 19 val., Gargžduose nerimo įvarė staiga miesto centre ėmusi kaukti sirena. ...

  • Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?
    Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?

    Gyventojai jau vis aktyviau važinėja dviračiais ar paspirtukais, į kuriuos kėsinasi vagišiai. Jų grobiu dažniausiai tampa neprirakinti, be priežiūros palikti, neretai ir brangiai kainuojantys dviračiai. Pareigūnai pataria ženklinti savo turt...

    1
  • Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena
    Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena

    Šiandien, Didįjį penktadienį, uostamiesčio gatvėmis klaipėdiečiai neš maždaug šešių metrų kryžių. Šis Kristaus kančios apmąstymams skirtas Kryžiaus kelias tikintiesiems yra vienas svarbiausių įvykių prie&sca...

    5
  • Klaipėda puošiasi šventėms
    Klaipėda puošiasi šventėms

    Uostamiestis pamažu ruošiasi Velykoms. Kai kur prie daugiabučių namų matyti kiaušiniais papuoštos medžių šakos, prie Kultūros centro Žvejų rūmų – velykinė instaliacija, o parduotuvių vitrinose irgi yra velykinių ...

    2
  • „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
    „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas

    Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...

  • Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą
    Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą

    Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...

    9
  • Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!
    Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!

    1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...

    5
  • „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje
    „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje

    Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...

    5
  • Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
    Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais

    Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...

    13
  • Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras
    Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras

    Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...

    13
Daugiau straipsnių