- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos jūrai gresia mirtis. Tuo įsitikinę mokslininkai, tyrinėjantys ekologinę Baltijos jūros padėtį ir perspėja, kad dėl deguonies stygiaus netrukus jūroje galėsime išvysti ištisus mirusius rajonus.
Toksinų grėsmė sveikatai
Eutrofikacija vadinamas ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Jos metu į vandens telkinius patenkantys azoto ir fosforo junginiai skatina perteklinį vandens augalų dauginimąsi, o tai vandenyje mažina deguonies kiekį.
„Kiekvienas klaipėdietis žino kaip atrodo žydintis jūros vanduo. Tuo metu vandenyje suveši melsvadumbliai. Tačiau mažai kas paiso, kad jie išskiria toksinus. Esame tyrinėję vandens kokybę Nidoje. Kai žydi vanduo nepatartumėme poilsiautojams net būti paplūdimiuose“, – perspėjo Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro mokslininkas Ričardas Paškauskas.
Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) duomenimis, praktiškai visi Baltijos jūros regionai, išskyrus atvirą Botnijos įlanką, yra paliesti eutrofikacijos. Eutrofikaciją skatina organinės atliekos iš fermų, neorganinės trąšos, fosfatų turintys valikliai.
Parengė priemonių planą
Lietuva, kaip ir kaimyninės šalys turi įsipareigojimų šioje srityje. Vienas iš Helsinkio komisijos HELCOM parengto ir Baltijos šalių aplinkos ministrų patvirtinto Baltijos jūros veiksmų plano pagrindinių tikslų – sumažinti maistinių medžiagų prietaką į Baltijos jūrą. Visoms regiono šalims buvo paskirstytos dalys, kiek kiekviena šalis turi sumažinti azoto ir fosforo lyginant su referenciniu laikotarpiu – Lietuvai reikia 19 proc. sumažinti azoto ir 56 proc. fosforo prietaką į Baltijos jūrą.
Vyriausybės patvirtintoje Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programoje numatyta visa eilė ilgalaikių priemonių. Programos įgyvendinimo veiksmų planą parengė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų specialistai.
Didžiausias dėmesys skiriamas taršos prevencijai, paviršinių ir požeminių telkinių vandens kokybės gerinimui. Numatyta sumažinti vandens telkinių taršą iš žemės ūkio taršos šaltinių, sumažinti neigiamą hidromorfologinių pokyčių poveikį paviršiniams vandens telkiniams, pagerinti ežerų ir tvenkinių būklę bei sumažinti vandens telkinių taršą iš sutelktosios taršos šaltinių.
Programoje akcentuojamas siekis, kad kuo daugiau gyventojų gautų kokybišką geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Planuojama tiesti naujus vandentiekio tinklus, rekonstruoti, statyti naujus nuotekų valymo įrenginius.
Dėmesys Baltijos jūrai
Atskiras dėmesys šioje programoje skiriamas Baltijos jūros vandens būklei. Siūloma pagilinti prataką ties Panemune. Ir taip padidinti nešmenų nusėsdinimą Nemuno slėnyje, siekiant išplėsti erdves, kur gali vykti denitrifikacijos procesai, mažinantys eutrofikacijos mastą.
„Per dešimtmetį Lietuva 30 procentų sumažino fosforo junginių prietaką į Baltijos jūrą. Dešimčia procentų sumažėjo azotų junginių patekimas. Tai jau didelis progresas, bet to maža. Jūra turime rūpintis ne jos apkabinimais“, – kalbėjo R.Paškauskas.
Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programoje akcentuojama, kad komerciniams tikslams naudojamų žuvų populiacijų eksploatavimo intensyvumas neviršytų saugių biologinių ribų.
Pabrėžiamas siekis mažinti pavojingų cheminių medžiagų patekimą į jūros aplinką. Taip pat pažymima būtinybė išsaugoti palankias sąlygas žiemojantiems jūros paukščiams jų žiemavietėse, sumažinti jų mirtingumą dėl susitepimo naftos produktais ir priegaudos verslinės žvejybos įrankiuose. Priemonių plane nurodoma, kad ūkinė veikla jūroje nedarytų didelio neigiamo poveikio jūros dugno buveinėms, būtų išvengta jų nykimo ir būklės prastėjimo.
Gelbės dreisenų plantacijos
Įdomu tai, kad svarstoma galimybė auginti filtruojančius moliuskus, kurie iš vandens šalina biogenines medžiagas.
„Tam pasitarnautų dreisenos. Nors tai invazinė rūšis, tačiau jos čia gyvena keturis šimtus metų. Dreisenos yra moliuskai. Gyvas organizmas augdamas iš aplinkos paima tai, kas yra perteklinio. Šiuo atveju, eutrofikaciją skatinančius azoto ir fosforo junginius. Jie virsta biomase. Švedai į savo programą yra įtraukę midijų auginimą. Pasaulis labai domisi tokiomis galimybėmis“, – pasakojo R.Paškauskas.
Mokslininkas pastebi, kad kol kas siūloma atlikti galimybių studiją dėl dreisenų auginimo. Nors daugiau nei dešimtmetį svarstoma ar dreisenos negalėtų tapti biologiniu filtru.
„Moliuskams tereikia objektų. Prie kurių jie prisitvirtintų. Dar didesnis susidomėjimas kiltų, jei jas pavyktų panaudoti. Nors verslininkai sumanūs. Jau mačiau, kad vištų augintojams siūlomas papildas pašarams su dreisenų kiautais, kaip kalcio šaltinis. Juk biomasės panaudojimas jau plačiai taikomas“, – patikino R.Paškauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos – sporto aikštynas2
Už pusę milijono eurų iš miesto biudžeto šalia „Gilijos“ pradinės mokyklos įrengtas naujas sporto aikštynas. Iki tol šioje daugiau nei pusantro hektaro užimančioje mokyklos teritorijoje dažniausiai telkšo...
-
Automobilių stovėjimo aikštelės neįgaliojo vietoje – duobė
Baltijos prospekte prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, neįgaliesiems skirtoje vietoje – duobė. Dėl kokių priežasčių ji galėjo atsirasti, nežinoma, tačiau dėl to į parduotuvę atvykę negalią turintys klie...
-
Klaipėdos darbo inspekcijos vadovui – ieškinys
Prokuratūra iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Vytauto Ročio, einančio ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovo pareigas, siekia priteisti per 10 tūkst. eurų. Įtariama, kad tokia suma nepagrįstai panau...
-
Bendruomeniškiausios Lietuvos seniūnijos titulas – Priekulei
Respublikinio bendruomenių konkurso „Bendruomenė – Švyturys 2023 – kelias į sėkmę“ apdovanojimuose nuskambėjo ir Klaipėdos rajono vardas. Priekulės seniūnija su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kult...
-
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – ribojimai dėl statybos darbų
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – laikinai ribojamas eismas. Čia vykdomi vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos darbai. Nors buvo planuota iki balandžio 26-osios šiuos darbus užbaigti, dėl nenumatytų aplinkybių to ...
-
Palangoje – pokyčiai dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą2
Ketvirtadienį Palangos savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose apmokestinamose kurorto vietose pokyčių. Jie priimti Palangos rinkliavų centro siūlymu. ...
-
Po rietenų dėl automobiliais užgrūstų kiemų – atsakas: lopšelis-darželis aikštelės neatvers1
Baltijos prospekte daugiabučių gyventojai piktinasi, esą šalia esantis lopšelis-darželis turi didelę stovėjimo aikštelę, tačiau draudžia joje vaikų tėvams statyti mašinas. Automobiliai paliekami daugiabučių kiemuose, o ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje3
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų22
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...