Po tvano – draudikų verdiktas

"Šiuo atveju žalos kaltininkė mus informavo, kad jos pajamos yra mažos ir ji negali atlyginti žalos. Mes jos paprašėme pateikti dokumentus apie pajamų dydį, tačiau iki šiol jų ir jokios papildomos informacijos, atsakymo į savo laišką negavome, todėl kol kas negalime priimti sprendimo dėl žalos dydžio sumažinimo, išdėstymo ar visiško atsisakymo nuo reikalavimo", – tikino bendrovės atstovas.

Patarė fotografuoti avarijos vietą

Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės skyriaus vadovas Andrius Kačalinas neslėpė, kad būtent dėl kaimynų apliejimo bėdų turintys žmonės yra dažni teisininkų interesantai.

"Panašių atvejų būta ne vieno. Labai svarbu nustatyti dėl asmeninio ar bendro naudojimo turto defektų atsirado žala. Vandentiekio tinklai iki skaitiklio yra bendrojo naudojimo objektas, o vamzdynas po skaitiklio laikomas asmenine nuosavybe. Būtent skaitiklis yra atskaitos taškas. Todėl kiekvieną kartą reikia aiškintis, kurioje vietoje trūko vamzdis. Kartais tai ne taip paprasta", – kalbėjo Teisės skyriaus vadovas.

Būtent skaitiklis yra atskaitos taškas.

Būta tokio teisminio ginčo, kai aiškintasi panaši situacija. Meistrai atvyko, sutvarkė gedimą, o vėliau buvo labai sunku išsiaiškinti, kurioje vietoje jis buvo.

Į teismo posėdį teko kviestis meistrus, juos apklausti.

Savivaldybės teisininkai mato, kad problemos prasideda tada, kai atsitikus avarijai žmonės skambina namo administratoriui.

Atvykę jo atstovai pamato, kad nelaimė atsitiko dėl bendrojo naudojimo sistemų defekto.

"Neretai įvyksta interesų konfliktas. Tas asmuo, kuris turėtų užfiksuoti įvykį, iš tiesų yra suinteresuotas išvengti civilinės atsakomybės. Gali atsitikti ir taip, kad administratorius tikslingai vengia pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog avarija įvyko bendrojo naudojimo tinkluose. Absurdas tas, kad įvykį fiksuoja ne nepriklausomas asmuo, o vienas iš potencialių kaltininkų, – kalbėjo A.Kačalinas. – Mano akimis, esminė į panašią situaciją patekusių žmonių problema ta, kad jie ne patys bando fiksuoti avarijos vietą, o kviesdami būsto administratorių pasitiki jo užfiksuotomis nuotraukomis, kas yra rizikinga."

Kalbėdamas apie pavojus, teisininkas įspėjo, kad būtina nepasiduoti stresui, nepasimesti, o griebti fotoaparatą ar mobiliojo ryšio telefoną ir fiksuoti trūkusį vamzdį.

Tai taptų papildomu įrodymu bylinėjantis dėl žalos atlyginimo.

Be to, reikėtų kreiptis į avarinę tarnybą ir reikalauti pažymos apie atliktus darbus.

Tokių dokumentų reikia ir dar vienam atvejui. Juk įmanoma, kad remontas atliktas nekokybiškai ir suremontuotoje vietoje gali vėl įvykti avarija.

Ėmė šelpti bičiulės

Po bendravimo su savivaldybės teisininkais V.Cholodova apsisprendė nemokėti net menkos reikalaujamos sumos dalies, kol jai nebus įrodyta, kad ji atsakinga už kaimynų apliejimą.

Kadangi moters pajamos yra itin menkos, jai pažadėta suteikti nemokamą teisinę pagalbą.

Pensininkė apie ją užgriuvusią bėdą ėmė konsultuotis ne tik su specialistais, bet ir su draugėmis bei buvusiomis bendradarbėmis.

Kiekvienos jų nuomonė buvo vis kita.

Kai kurios bičiulės paskubėjo senolę sušelpti kas kiek gali, dažniausiai parėmė dešimčia eurų.

Kitos patarė nesiginčyti su draudikais, kad jie nesupyktų ir nepareikalautų visos sumos iš karto.

Sumišusi senolė visai nebežino, kaip pasielgti.

Teisininkai su panašiomis situacijomis susiduria neretai. Vienintelis patarimas – parašyti įgaliojimą atstovauti jos interesams kuriam nors giminaičiui.

Tada teisiniuose reikaluose labiau susigaudantis ir emocijomis nesivadovaujantis žmogus kalbėtų su savivaldybės bei antrinės teisinės pagalbos advokatais, aptartų bylos perspektyvas.

Jei reikalas pasieks teismą, pensininkė vis tiek bus atsakovė, bet artimas įgaliotas asmuo padėtų jai susikalbėti su teisininkais.

"Gana dažnai pagyvenę žmonės nesugeba ne tik suvokti savo situacijos rimtumo, bet ir išdėstyti reikalo esmės. Panašiai atsitiko ir tam žmogui, kuris pas merą atėjo su ginklu. Kartais dėl senatvės žmonės net nesuvokia problemos masto, tais atvejais įgaliojimas giminaičiui padeda apsispręsti ir ar verta bylinėtis", – patarė A.Kačalinas.

Komentaras

Teisėja Erika Tamošaitienė

Tiek tokio pobūdžio bylose, tiek ir kitose civilinėse bylose vien ieškinio pateikimo faktas dar nereiškia, kad jis bus patenkintas. Civilinėje byloje turtinės žalos dydį ieškovas turi įrodyti. Paprastai tokio pobūdžio bylose žalos dydį šalys įrodinėja pateikdamos žalai likviduoti reikalingų remonto darbų skaičiavimus, sąmatas. Spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį net tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti. Bet kokio pobūdžio bylose yra svarbus abiejų šalių aktyvus dalyvavimas procese. Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, todėl atsakovas, manydamas, kad prašomas žalos dydis yra neproporcingas, gali su juo nesutikti, teikti tai pagrindžiančius įrodymus ir prašyti teismo mažinti prašomą priteisti žalą. Be to, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, teismas gali atidėti arba išdėstyti sprendimu priteistos sumos mokėjimą. Tokio pobūdžio bylose dėl žalos atlyginimo užpylimo atveju atsakovo sunki finansinė padėtis nėra pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą. Tik aktyvus dalyvavimas procese, savo argumentų išdėstymas užtikrina tinkamą asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, visapusišką bylos aplinkybių ištyrimą, padeda teismui greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių, priimti teisingą sprendimą.