Po lūžio – nauji atradimai

Likimą pakeitė akimirka

37-erių V.Kinčiaus gyvenimas daugeliui besiskundžiančiųjų nedarbu ar verdančiųjų pagiežoje dėl nepalankaus likimo gali būti pavyzdžiu.

Aistringas motociklų gerbėjas prieš dešimtmetį net neįtarė, jog jo gyvenimas pasikeis po vieno neatsargaus kryptelėjimo motociklų trasoje.

"Važiavau 220 kilometrų per valandą greičiu. Tai buvo visiškai naujas motociklas. Toje vietoje buvo šiek tiek nelygi trasa, ėmė slysti galinis ratas. To užteko, kad nuskriečiau nuo motociklo tiesiai į tvorą. Virtimų tokiame sporte buvo daugybė, juk tam ir reikia daryti klaidas, kad sužinotum ribą. Mokomės tik iš savo klaidų. Bet aš galvoju: o gal man pasidžiaugti reikia, juk gyvas likau, o galėjo baigtis ir blogiau?" – šypsodamasis apie gyvenimo lūžiu paženklintą akimirką kalbėjo klaipėdietis.

Trauma buvo ypač sunki, vaikinui lūžo du stuburo slanksteliai.

Nors gydytojai nė žodžiu neprasitarė, kad vaikino ateitis bus neatsiejama nuo neįgaliojo vežimėlio, pats V.Kinčius tikino apie tai net negalvojęs.

"Juk ne šaškėmis žaidžiama tokiame sporte. Važiavome greitai, vadinasi, turėjau žinoti, kuo rizikuoju. Bet aš nekaltinu nieko. Nors gulint ligoninėje mačiau įvairių istorijų. Galima greitai nugrimzti į savigailą ir pulti kaltinti visus aplinkui – net tėvus, kad jie tave pagimdė. Bet tai niekur nenuves, tik nugramzdins dar giliau", – pastebėjo klaipėdietis.

Sėkmingai iš ligos patalo išlipęs klaipėdietis šiuo metu yra visiškai nepriklausomas, o aplinkiniai kartais net nepastebi jo neįgalumo.

Lietuvių verslai Norvegijoje

Jokių ypatingų mokslų nebaigęs vyras dirba Norvegijos įmonėje ir tikina, jog norintiems dirbti nėra kada dūsauti apie skurdą.

"Mano universitetas – pats gyvenimas. Viskas priklauso nuo žmogaus ir jo požiūrio į pasaulį. Darbų pilna, tik reikia jų ieškoti. Yra daugybė žmonių, kurie renkasi gyvenimą iš neįgalumo pašalpų. Nemanau, kad tai gerai. Aš džiaugiuosi kiekviena diena, kuri prasideda mūsų kompanijoje", – šypsojosi V.Kinčius.

Klaipėdietį į kompaniją "Nordtaks" dirbti marketingo vadovu pakvietė įmonės savininkė ir klaipėdiečio bičiulė Raimonda Barauskienė.

"Mes aptarnaujame lietuvių įmones, dirbančias Norvegijoje. Jiems teikiame buhalterinės apskaitos ir kitas paslaugas. Reikia pripažinti, kad Norvegijoje dirba daugybė verslių lietuvių. Šiuo metu mes turime apie 100 įmonių, o lietuviai – vieni sąžiningiausių mūsų klientų", – tikino R.Barauskienė.

Klaipėdiečiai pastebi, jog norvegai, mokėdami mokesčius, labiau esą linkę gudrauti.

"Norvegijoje lietuviams tikrai labiau apsimoka valstybei rodyti visas pajamas, nes ten – visai kitokia mokesčių sistema. Socialinio draudimo įmokos darbdaviams yra kur kas mažesnės nei Lietuvoje. Jos sudaro šiek tiek daugiau nei 14 proc. Žmogus suinteresuotas parodyti tikrus atlyginimus, taip bus deklaruojamos visos įmonės išlaidos, vadinasi, mažės pelno mokestis, o jis yra didelis. Tai reiškia, kad lietuvių įmonėse dirbantieji gaus padorias pensijas ir visas valstybės teikiamas garantijas, nes jų atlyginimai – ne vokeliuose", – pastebėjo R.Barauskienė.

Užkrečia motyvacija

V.Kinčius vasaromis yra dažnas specialiai neįgaliesiems skirtų vasaros stovyklų dalyvis.

Vienais metais stovyklos trenerių išklausytas kursas vaikiną taip motyvavo stengtis, kad kitais metais jis buvo pakviestas dalintis savo patirtimi su kitais.

"Negalia sovietiniais laikais buvo nuosprendis. Vienas bičiulis pastebėjo, jog anuomet galimybė sėdėti prie lango ir stebėti pasaulį pro jį buvo didžiausias malonumas. O šiais laikais negalia nereiškia nieko. Galiu vairuoti bet kokį automobilį, net ir nuvažiavęs į užsienio šalį, galiu jį išsinuomoti. Gal jau penktą mašiną pakeičiau", – pasakojo V.Kinčius.

Vaikinas internete susirado amerikiečių gamintojo specialų stovą neįgaliesiems, kuris naudojamas valdyti automobilio stabdžių ir greičio svirtis.

"Vienoje rankoje – stabdžių ir greičio svirtelės, o kita galiu valdyti automobilio vairą. Šių laikų technologijos nereikalauja specialaus automobilio perdirbimo, kad neįgalusis galėtų vairuoti", – tikino V.Kinčius.

Klaipėdiečiui gali paklusti bet kuri mašina, bet štai vairuotojų kolegiškumu pasigirti negalima.

"Vairuotojai nemato neįgaliojo ženklelio, savo mašinas jie pastato taip, kad mano automobilio durelės neatsidaro visa apimtimi. O tada aš negaliu įlipti į mašiną. Bet tokiais atvejais prašau pavažiuoti mašina šiek tiek atbulomis. Niekas neatsisakė, visi padeda", – juokėsi vyras.

Laiptai – ne kliūtis

Aplinkinių pagalbos V.Kinčius sulaukia įvairiose situacijose. Vasarą klaipėdietis ėmėsi organizuoti mamos namo priestato statybą, o šiemet žada jį įrengti.

"Atrodo, neįmanoma neįgaliojo vežimėliu parsivežti 30 kg cemento maišo į automobilį. Paprašiau prekybos centre pagalbos ir, žinoma, jos sulaukiau. Jei yra bėda, reikia ką nors daryti. Kiti žmonės skundžiasi, jog gyvena ketvirtame aukšte ir metus nėra išėję į kiemą. Saulės nemačiusiu, pabalusiu veidu sėdi žmogus užsidaręs namuose ir inkščia. Tokiems aš sakau – keisk ką nors. Leiskis gyventi į pirmą aukštą. Parduok butą, pirk paprastesnį. Svarbiausia – priimk sprendimą", – pastebėjo klaipėdietis.

V.Kinčius uostamiestyje nuomojasi butą pirmajame aukšte, bet daugiabučio laiptinės laiptų pakopos visiškai nepritaikytos neįgaliajam.

Vaikinas nufilmavo, kokiu būdu jis kas rytą ir vakarą įveikia laiptų iššūkį.

"Filmuką nusiunčiau kitam bičiuliui, kuris nežinojo, kaip jam įveikti laiptus. Nieko ten sudėtingo. Aš pats į viršų ir į apačią laiptais važinėju", – pasakojo vyras.

V.Kinčius tikino, jog Klaipėda nėra tokia nedraugiška neįgaliesiems, nors į senamiestį jis net nesuka.

O štai jo kolegė R.Barauskienė pastebėjo, jog įmonės kalėdiniam vakarėliui nepavyko rasti tokios kavinės, kurios slenkstis būtų įveikiamas neįgaliajam.

Iššūkis – dviračių maratonas

"Vienas bičiulis netikėtai pakvietė važiuoti į Ispaniją. Vakare aptarėme kelionės planą, ryte išvažiavome. Tačiau mane nustebino tai, kad visur galėjau judėti be jokių trukdžių, po Malagos miestą vaikštai lyg po parduotuvę – nė vieno bortelio. Užsienyje – visai kitas požiūris", – prisiminė klaipėdietis.

Bičiulio pagalba vaikinas išmėgina net tokius ekstremalius pomėgius kaip laigymą vandens motociklu.

Klaipėdietis, nors ir nevaldo kojų, bet sugeba važinėti dviračiu.

"Kokiu? Rankomis varomu. Ir dar dviračių maratone dalyvavau. Tik gaila, jog nebuvo su kuo kartu važiuoti ar palenktyniauti. Visi kiti juk važiavo dvigubai greičiau už mane", – juokėsi V.Kinčius.

Klaipėdietis tikino, jog net ir jis dar randa sau pavyzdžių.

Neįgalumas yra galvoje, o ne kojose

Pavyzdžiui, vieno neįgalaus pažįstamo istorija jį dar labiau motyvuoja.

"Žmogus visiškai nejuda. Arbatos puodelį tik abiejomis rankomis gali išlaikyti. O jis vairuoja automobilį ir net pernai šeimą sukūrė ir vaikų susilaukė. Neįgalumas yra galvoje, o ne kojose", – pastebėjo vyras.

Klaipėdietį labiausiai nustebino vieno sveiko vyro pastaba, išvydus jį ropšiantis į savo automobilį.

"Man patinka automobiliai. Pasiseka nupirkti sėkmingai, pavyksta ir parduoti. Sesers mašiną išardžiau iki smulkiausių detalių. Tačiau įstrigo vieno pažįstamo pasakymas, jog jis man pavydi. Apžiūrinėdamas mano mašiną pasakė – kaip tau gerai, tokią mašiną turi. Aš pagalvojau, kad jis gali turėti dešimt kartų geresnę, jis juk rankas ir kojas turi", – pasakojo klaipėdietis.