Po avarijų – sporto dieta

Pakilo iš komos

Dienraštis jau rašė apie klaipėdietės R.Adomaitienės gyvenimą sujaukusį įvykį, kai į automobilio avariją prieš daugybę metų papuolusi sportininkė neteko vyro, o pati patyrė tiek sužalojimų, kad turėjo iš naujo mokytis vaikščioti.

Trenerė, planetos rekordininkė dar ir šiandien su siaubu akyse atsimena 1997-uosius – tie metai jai buvo lemtingi.

Automobilį su dviem sveikais žmonėmis suknežino traukinys – vyras žuvo iškart, Ramunės kūnas tiesiogine to žodžio prasme buvo sutraiškytas.

Mėnesį 27-erių klaipėdietė išgulėjo lovoje be jokių gyvybės ženklų.

Išsaugoti gyvybę beveik nebuvo šansų, artimiesiems beliko melstis. Ir stebuklas įvyko – Ramunė pakilo iš komos.

Nors gydytojai prognozavo, kad likusį gyvenimą Ramunei teks praleisti neįgaliųjų vežimėlyje, ji visomis jėgomis stengėsi tai paneigti.

Atsibudusi iš komos moteris sparčiai sveiko ir pradėjo vėl intensyviai treniruotis.

Į gyvenimą vėl kibusi klaipėdietė per tuos metus pasiekė neįtikėtinų sporto aukštumų ir iki šiol yra lyderė neįgaliųjų sporte.

Su šiuo likimo smūgiu per daugybę metų lengvaatletė susitaikė, tačiau tai, kas jos dar laukė, įveikia bet kokias sveiko proto ribas.

Laiminga nelaimė

2017-ieji Ramunei pasiuntė neeilinių išbandymų, kuriuos pati moteris vadina laimingomis nelaimėmis.

Skaudžiausias incidentas įvyko gruodžio pabaigoje Pempininkų mikrorajone, netoli prekybos centro "Lidl".

Tą rytą smarkiai lijo. Ramunė buvo su savo mama, lengvosios atletikos trenere Algina Marija Vilčinskiene. Mama ėjo priekyje, dukra šiek tiek nuo jos atsiliko.

Dvi automobilių kolonos sustojo prie perėjos praleisti moterų, tuo metu vienas vairuotojas važiavo "kiaurai".

"Norėjau pasivyti mamą, bet vos tik įžengiau į perėją, pajutau trinktelėjimą ir nukritau ant žemės. Net nesupratau, kaip ir kada atsirado toji mašina. Mane ištiko šokas. Laimei, buvo mama, kuri pakėlė, nuramino", – pasakojo lengvaatletė.

"Ir vėl"

Pašnekovės apibūdinimu senyvas, maždaug 70-ies vairuotojas nepastebėjo į kelią išėjusios pėsčiosios ir kliudė ją.

"Ir vėl", – tokia buvo pirmoji mintis, kuri šovė į galvą po smūgio atsipeikėjusiai klaipėdietei.

"Ačiū Dievui, niekas nelūžo. Sutrenkta kairė koja, kelio sąnarys, alkūnė, patemptas kaklas. O galėjo baigtis kur kas blogiau, kaip sakė policininkai, jei važiavimo greitis būtų buvęs ne 40, o 60 kilometrų per valandą, reikėtų kaulelius rinkti. Vairuotojas aiškino, kad nematė manęs", – apmaudavo ji.

Netrukus į įvykio vietą atvyko greitosios pagalbos medikai, policijos pareigūnai. Kol vairuotojas buvo apklausiamas, gydytojai apžiūrėjo nukentėjusiąją.

Tiesa, Ramunė iškart po įvykio važiuoti į ligoninę atsisakė, nes norėjo pasikonsultuoti su savo gydytoju.

Kai smarkiai pakilo spaudimas ir dėl prastos savijautos ji negalėjo dirbti, tą pačią dieną išskubėjo pas medikus.

Nepakilo iš lovos

Gydytojas apžiūrėjo Ramunę, patikrino, ar ši nepatyrė lūžių, skilimų, galvos sutrenkimo, išrašė vaistų.

Nesuprantu, kaip galima ramiai švęsti šventes nežinant, kas nutiko kitam žmogui

Kita diena irgi nieko gero nežadėjo – moteris nepakilo iš lovos, netgi neįstengė pakelti galvos. Ją partrenkęs vyras nė karto nepasiteiravo, kaip ji jaučiasi.

Taikiai išspręsti ginčo abiem pusėms nepavyko, todėl moteris parašė pareiškimą policijai ir yra rimtai nusiteikusi bylinėtis teisme.

"Aš tenoriu įrodyti savo tiesą. Juk vietoje manęs galėjo būti bet kuris kitas žmogus ar gyvūnas, eismas toje vietoje dabar tikrai labai intensyvus. Šitaip neatsakingai vairuoti negalima. O dar žinant, koks atmestinis žmogaus požiūris – po nelaimės net nepaskambino, nepasidomėjo mano sveikata. Dingo kaip į vandenį. Nesuprantu, kaip galima ramiai švęsti šventes nežinant, kas nutiko kitam žmogui", – širdo pašnekovė.