Planuose – du kartus didesnis finansavimas kultūrai

Per ketverius metus finansavimas kultūrai Klaipėdoje turėtų išaugti dvigubai. Taip pat siekiama daugiau skirti lėšų privačioms renginių ir švenčių iniciatyvoms. Pabrėžiama, kad dalis jų sulaukia didelio susidomėjimo.

Finansavimo didinimo kultūros sektoriui programos projektas 2016–2019 metais pirmadienį pristatytas miesto tarybos kolegijai.

Pastaroji parengta, nes balandžio 14-ąją pasirašytos miesto tarybos daugumos koalicijos sutarties priede buvo įtvirtintas siekis padvigubinti finansavimą kultūros sektoriui.

Tarybos kolegijos nariai vienbalsiai tvirtino, kad parengta programa ambicinga.

Šiemet finansavimas kultūros sektoriui siekė 2,84 proc. savivaldybės biudžeto. Tai yra 3,638 mln. eurų. Numatoma, kad 2019 metais jis sieks 5,68 proc.. Tai sudarys beveik 7,3 mln. eurų. Pabrėžiama, kad tokia suma 2019 metais būtų, jei miesto biudžetas būtų toks pat kaip šiemet.

Taip pat programoje numatyta, kad 2019 metais 50 proc. lėšų bus skiriama savivaldybės biudžetinių įstaigų išlaikymui ir tiek pat privačioms iniciatyvoms ir miesto šventėms organizuoti.

Dabar pirmosioms skiriama 83,9 proc., o antrosioms – 16,1 proc. kultūrai skiriamų lėšų.

„Norime, kad privačioms iniciatyvoms lėšų būtų skiriama kur kas daugiau nei dabar. Iš patirties galiu pasakyti, kad jų būna tikrai gerų. Tarp jų „Vėtrungių“ metai, „Šviesų festivalis“, kuris sužavėjo ne tik klaipėdiečius, bet ir pritraukė daug svečių“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Politikai domėjosi, kodėl parengtoje programoje nekalbama apie kultūros darbuotojų atlyginimų didinimą. N.Laužikienė paaiškino, kad tai ne savivaldybės, o valstybės funkcija.

Taip pat domėtasi, kokios veiklos programoje numatytos pietinėje miesto dalyje. N.Laužikienės teigimu, šią miesto dalį pagyvintų viešųjų erdvių atnaujinimas ir įvairių veiklų, renginių jose organizavimas.

Anot tarybos nario Valdemaro Anužio, jei finansavimas kultūrai didėja, vadinasi kažkam mažėja: „Ar nebus taip, kas tapsime Europos kultūros sostine su gruntinėmis gatvėmis be kanalizacijos?“.

Tarybos narys Simonas Gentvilas pabrėžė, kad penkerius ar septynerius metus Klaipėdoje dominuos kultūra. Tad kitos programos turės susitraukti.

„Gerai, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas privačioms iniciatyvoms. Juk didieji miesto festivaliai taip pat kažkada buvo privačios iniciatyvos“, – tvirtino politikas.

Tarybos narys Artūras Šulcas teigė, kad Klaipėdai klijuojama pramoninio miesto etiketė.

„Mes patys šios etiketės kratomės. Jei pavyks įgyvendinti programą, taptume miestu, kuris skiria vieną didžiausių finansavimų kultūrai“, – pabrėžė vicemeras.

Miesto tarybos kolegija pritarė pristatytai programai.