Plačiai vertins Baltijos jūros aplinką

Aplinkos apsaugos agentūros prašymu bus peržiūrėti ir atnaujinti 2012-2017 metų duomenys apie Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugą.

Bus analizuojama Baltijos jūros būklės tendencijos Lietuvos vandenyse. Tyrimai platūs apimantys visas Baltijos jūros aplinkosaugos sritis. Bus vertinamas jūros dugnas, augalai, žuvų ir gyvūnų buveinės, mitybos bazė. Bus bandoma nustatyti, kokią žalą jūrų buveinėms padarė žvejyba traukiamais tinklais. Atskirai numatyta parengti žvejybinių tralavimų poveikio dugno buveinėms vertinimo metodą.

Planuojama atnaujinti informaciją apie žuvų rūšis, įskaitant lašišines ir šlakius, bei jų populiacijas ir žuvų grupes - priekrantės, pelaginės šelfo, šelfo priedugnio, giliavandenes. Taip pat numatyta atlikti išsamų Baltijos jūros Lietuvos pakrantės paukščių ir jų buveinių erdvinio pasiskirstymo žemėlapį. Bus analizuojama ir Baltijos jūros žinduolių - jūros kiaulių, ruonių būklė. Ruonių tema žvejai dažnai piktnaudžiauja kaltindami juos tinklų draskymu, taip tikėdamiesi gauti kompensacijas.

Atliekant Baltijos jūros aplinkos apsaugos tyrimus bus atkreiptas dėmesys ir į komercinės žvejybos poveikį žuvų bendrijoms bei jų rodikliams.

Atskirai bus įvertinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros bei naujų grunto gramzdinimo vietų jūroje poveikis Baltijos jūros aplinkos būklei. Būta teiginių, kad iš dampingo rajonų gruntas išplaunamas ir paskleidžiamas plačiai jūros dugne.

Tyrimo metu numatyta atnaujinti Baltijos jūros ir Kuršių marių cheminės būklės vertinimą pagal pavojingų medžiagų rodiklius. Bene pirmą kartą išsamiau ketinama įvertinti Lietuvos jūros krante ir ant jūros dugno besikaupiančių šiukšlių, įskaitant ypač mažas šiukšles, pasiskirstymą, nurodant tirtas vietas, aptiktų šiukšlių kiekius.

Atskira tyrimų rūšis bus impulsinių garsų šaltiniai jūroje, jų pasiskirstymas, konfliktines zonos Lietuvos jūros rajone įvertinant nerštavietes, saugomas teritorijas ir garsų poveikį joms. Visos Baltijos jūros mastu planuojama sukurti impulsinių garsų registrą bei triukšmo lygio Baltijos jūroje žemėlapį

Po šių tyrimų, kurie truks ilgiau nei metus, maždaug 2018-ųjų vasarą Klaipėdoje ir Vilniuje bus surengtos konferencijos seminarai ir pristatoma pasikeitusi Baltijos jūros aplinkos būklė.

Tai kas daroma Lietuvoje nėra joks išskirtinis tyrimas. Visa tai daroma ir kitose Baltijos jūros šalyse. Pagal surinktus ir atnaujintus duomenis bus sudarytas naujas visos Baltijos aplinkosauginės būklės vaizdas. Jo pagrindu bus sudaryta 2018-2024 m. Baltijos tyrimų metodika.


Šiame straipsnyje: Baltijos jūraaplinkosaugajūra

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šilutėje – novatoriškos robotikos dirbtuvės
    Šilutėje – novatoriškos robotikos dirbtuvės

    Vakarų Lietuvos regiono jaunimui atsiveria daugiau galimybių įgyti elektronikos, programavimo ir inžinerijos kompetencijų. Auginti susidomėjimą moderniomis technologijomis nuo šiol Šilutėje padės nauja robotų gamybos laboratorija, vasar...

    1
  • Pamaryje – pirmosios žąsys
    Pamaryje – pirmosios žąsys

    Pamaryje užfiksuotos pirmosios parskrendančios žąsys. Nors kai kurie sparnuočiai jau suka lizdus, ornitologai tikina, jog jie dar nėra tikrieji pavasario šaukliai. ...

  • Ateitis – energiškai taupūs kvartalai
    Ateitis – energiškai taupūs kvartalai

    Daugiabučių namų renovacijai įgavus pagreitį, specialistai atkreipia dėmesį, kad atnaujinti pavienius pastatus – neprasminga. Savivaldybės raginamos imtis didesnių iššūkių – didinti kvartalų energinį efektyvumą. ...

    1
  • A. Karaliūnaitė: saldumynai pavojingesni nei alkoholis
    A. Karaliūnaitė: saldumynai pavojingesni nei alkoholis

    Žolininkę Adelę Karaliūnaitę šiurpina ne viešai parduodamas alkoholis. Kur kas didesnę grėsmę ji įžvelgia saldumynuose. Tačiau žinoma moteris nepuola peikti cukraus. Atvirkščiai, tikina, kad būti smaližiumi nėra jokia gėda...

    8
  • Laisvos darbo vietos Klaipėdos darbo biržoje
    Laisvos darbo vietos Klaipėdos darbo biržoje

    Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrius informuoja, kad reikalingi: ...

    1
  • S. Šakinytės gyvenime – dvi naujos meilės
    S. Šakinytės gyvenime – dvi naujos meilės

    Klaipėdos dramos teatro aktorė, gyvūnų globos namų "Linksmosios pėdutės" įkūrėja Simona Šakinytė Metų klaipėdietės konkurso finale jau trečią kartą. Atsidavimas darbui ir nuoširdus rūpestis keturkojais – Simonos ...

    4
  • Pasigrožėti švente – iš visos Lietuvos
    Pasigrožėti švente – iš visos Lietuvos

    Sekmadienį finišavęs Šviesų festivalis tebeaitrina klaipėdiečių jausmus – gyventojai žeria pagyras šventės organizatoriams, kurie pirmosiomis dienomis dar mėgino suskaičiuoti šventės dalyvius, vėliau numojo sakydam...

    11
  • Nevalyti keliai aitrino vairuotojų įsiūtį
    Nevalyti keliai aitrino vairuotojų įsiūtį

    Antradienio rytas daliai vairuotojų, vykstančių į darbo vietas, prasidėjo šunybėmis. Tauralaukyje į pakelę nuslydo maršrutinis autobusas, Ginduliuose nusidriekė mašinų eilės dėl nedidelės įkalnės – apledijusio kalnelio...

    15
  • Nidoje bus ieškoma XIX a. prancūzų belaisvių karo stovyklos pėdsakų
    Nidoje bus ieškoma XIX a. prancūzų belaisvių karo stovyklos pėdsakų

    Prancūzijos vyriausybė per savo šalies ambasadą Lietuvoje nusprendė finansuoti žvalgomuosius tyrimus Kuršių nerijos smėlynuose, kur XIX amžiaus pabaigoje galėjo būti įrengta prancūzų belaisvių karo stovykla, antradienį rašo ...

    4
  • Rusniškų niuksas – šalies valdžiai
    Rusniškų niuksas – šalies valdžiai

    Valstybės šimtmetį izoliacijoje nuo pasaulio paminėję rusniškiai pademonstravo šalies valdžiai ir beribį kantrumą, ir specifinį humoro jausmą. Užlietą Rusnės kelią žmonės paženklino ne tik trispalvėmis, bet į medžius i&s...

    8
Daugiau straipsnių