Pamariui potvynio išvengti nepavyks

Klaipėdai grėsmės nėra

Ekstremaliai situacijai ruošiasi ne tik Šilutės, bet ir Klaipėdos rajonas. Prieš dešimtmetį vykęs potvynis pridarė nemenkos žalos Klaipėdos priemiesčiuose įsikūrusiems gyventojams.

Vakar vykusiame nuotoliniame pasitarime su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite dėl pasirengimo potvyniui dalyvavo kone visų problemų galinčių patirti savivaldybių vadovai.

"Klaipėdai didelės grėsmės nėra, tačiau dabar pats laikas pasižiūrėti techninius dalykus – kaip privažiuojami keliai prie polderių, kaip veikia lietaus nuotekų sistemos. Turbūt ne laikas bus ieškoti kibirų, kai iki kelių stovėsime vandenyje. Uostamiestyje tokio scenarijaus tikėtis nereikėtų. Veikiausiai neteks Dangėje sprogdinti ledų. Tačiau Tauralaukio gyventojai ar tie, kurie įsikūrę prie Botanikos sodo, nepamiršo prieš dešimtmetį buvusio potvynio. Situacija iš dalies lyg ir pažįstama, tačiau kiekvienais metais ji unikali", – apie pasirengimą potvyniui kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Pikas – kovo vidury

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus patikino, kad potvynio šiais metais išvengti nepavyks.

"Potvynis bus. Tuo galime neabejoti. Tačiau tikėtina, kad Šilutėje jis nebus toks didelis. Tai nulems keli faktoriai. Pirma, visoje Rytų ir Pietų Lietuvoje sniego kiekis du kartus viršija normą. Daug sniego iškrito ir Baltarusijoje. Anksčiau ar vėliau tas ištirpęs sniegas atkeliaus iki Šilutės. Antra, padėtį lengvins tai, kad upės yra nusekusios po rudenį vyravusios hidrologinės sausros. Gruntas yra sausas ir mažai įšalęs, todėl, tikėtina, į jį susigers daug vandens. Trečias svarbus dalykas – orų prognozės kol kas yra palankios", – vardijo J.Šimkus.

Potvynis bus. Tuo galime neabejoti.

Šiai ir kitai savaitei sinoptikai žada saulėtus ir be kritulių orus. Sniegas tirps lėtai.

"Tiesa, daugelis upių yra užšalusios, todėl išlieka didelė tikimybė susidaryti sangrūdoms. Tuomet vandens lygis šoka į viršų. Koks scenarijus bus, dar sunku pasakyti, bet daug vandens Nemunu pratekės. Daugelis jau pamiršo potvynius. Bus proga išbandyti estakadą", – pastebėjo J.Šimkus.

Nemuno žiotys šiuo metu dar sukaustytos ledo. Jo storis siekia 15–20 cm.

"Tikėtina, kad vandens lygis ims kilti savaitės pabaigoje ar kitos savaitės pradžioje. Pikas prognozuojamas kovo vidury. Kol kas daugiausia grėsmių kyla ne Rusnei, o Kauno rajonui. Nors 2017-aisiais Rusnė pusę metų buvo apsemta", – pasakojo J.Šimkus.

Juozas Šimkus

Laukia ledonešio

Hidrologas aiškino, kad Kuršių marios ties Vente ir Nida taip pat yra sukaustytos, ledo storis siekia 20–25 cm.

"Tačiau tiesioginė saulė aktyviai ardo ledą. Tikėtina, kad kitą savaitę marių ledas gali būti sulaužytas. Žvejai gal dar spės savaitgalį pažvejoti, tačiau vėliau ant ledo turbūt nebereikėtų lipti. Kada pajudės ledai, priklausys nuo vėjų krypties ir stiprumo", – perspėjo J.Šimkus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kad potvynis Minijoje, Akmenoje-Danėje, Lėvenyje, Nevėžyje, Šventojoje, Jūroje, Neryje ir Nemune prognozuojamas didesnis už vidutinį daugiametį, kitose upėse – vidutinis arba mažesnis už vidutinį.