Palangos baseinas – tarsi kažkieno grobis

Ketina protestuoti

Gruodžio 10 d., šeštadienį, 13 val. palangiškiai ne pirmą kartą rinksis prie baseino ir visi drauge išreikš pasipiktinimą ketinimu atimti baseino valdymą iš savivaldybės ir perduoti verslininkams.

Lapkričio 7 d. Palangos savivaldybės administracija gavo Konkurencijos tarybos pranešimą, kuriame pranešama, kad šios tarybos grupė rekomenduoja Konkurencijos tarybai priimti nutarimą, kad Palangos miesto savivaldybė per 12 mėnesių nuo nutarimo priėmimo ir paskelbimo perduotų savo baseiną privačiam verslui.

Terminas pateikti atsiliepimą baigėsi vakar, gruodžio 5 d. Tai buvo padaryta, o savo argumentus Palangos meras Šarūnas Vaitkus norėjo paskelbti viešai, kad juos išgirstų visa Lietuva ir valdžios žmonės, kurie turi pareigą ginti viešąjį interesą.

Ką gina Konkurencijos taryba? Kodėl ji siekia nusavinti viešąjį turtą ir perduoti jį verslui? Kodėl viešieji Lietuvos objektai (baseinai, koncertų salės ir kiti objektai) patenka į tas pačias rankas? Kodėl Konkurencijos taryba skatina tokį monopolį ir talkina jo kūrimui?

Į šiuos ir kitus klausimus vakar ieškojo atsakymų ne tik Š. Vaitkus, bet ir Palangoje apsilankę Šiaulių meras Artūras Visockas, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, jo kolega Neringoje Darius Jasaitis, nuotoliniu būdu prie jų prisijungęs Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.

Advokatas, ginantis Palangos savivaldybės interesus bylinėjantis su Konkurencijos taryba, Eligijus Burgis dėstė argumentus, kuriuos surašė atsiliepime.

Prisidėti nepanoro

Pristatydamas konflikto esmę Š. Vaitkus pasakojo, kad Palanga daugiau nei 20 metų neturėjo baseino, kuriame prie jūros gyvenantys vaikai būtų mokomi plaukti, o senjorai ir kūdikiai galėtų sveikatintis. Nebuvo kur treniruotis Palangos sporto mokyklos auklėtiniams, mieste nebuvo galimybės rengti plaukimo varžybas.

"Du dešimtmečius laukėme, kol privatus verslas pastatys čia baseiną. 2011 m., nesulaukusi investuotojų, miesto taryba nusprendė pasiryžusius pastatyti baseiną investuotojus atleisti nuo turto ir žemės mokesčių. Bet ir tai nesugundė verslininkų. 2017 m. savivaldybė ėmėsi iniciatyvos užtikrinti viešąsias paslaugas ir pastatyti baseiną. 2019 m. jis buvo pastatytas už valstybės ir savivaldybės lėšas, jo vertė – 6,2 mln. eurų", – pasakojo Š. Vaitkus.

Tų metų kovo 1 d. baseinas pradėjo veikti. Jį valdo savivaldybės įstaiga "Palangos investicijų valdymas".

Trauka: kurorto baseinas – viena labiausiai lankomų įstaigų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kam atstovauja taryba?

Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo tais pačiais metais gavusi Vilniaus sporto mokyklos "Nemunas" skundą teigdama, kad verslui nebuvo sudarytos sąlygos pretenduoti į baseino valdymą.

Tada ir buvo pradėtas tyrimas. Praėjo ketveri metai, bet jis vis dar nebaigtas.

Konkurencijos taryba įrodinėja, kad Palangos savivaldybė diskriminavo privatų verslą, nes pati ėmėsi valdyti baseiną, o neatidavė jo valdyti konkurso būdu parinktam privatininkui.

Tačiau kito baseino kurorte nėra ir be savivaldybės pastangų jis čia nė nebūtų atsiradęs.

"Čia kaip seni draugai, kurie prisistato iškart, kai sužino, kad laimėjai loterijoje, – šmaikštavo Š. Vaitkus. – Skirtumas tik tas, kad tuos draugus kažkodėl ėmė ginti valstybės institucija. Kyla natūralus klausimas, kam atstovauja Konkurencijos taryba – privačiam verslui ar viešajam interesui?"

Palangos meras teigė, kad Lietuvoje už ES, valstybės ir savivaldybių lėšas pastatyti baseinai, koncertų salės yra valdomos vienos įmonės. Konkurencijos tarnybos prievolė – žiūrėti, kad neatsirastų monopolio.

Palangos baseine per jo veiklos metus kurorto vaikai ir sporto centro auklėtiniai nemokamai apsilankė 76 tūkst. kartų (turint omenyje, kad 2020–2021 m. jo veiklą ribojo karantinas). Kurorte kūno kultūros pamokos vyksta baseine. Nemokamai.

Kurorto pensininkai baseiną lanko su 50 proc. nuolaida, iš kitur atvykę senjorai gauna 20 proc. nuolaidą.

Baseinas nereikalauja investicijų, jis išlaiko pats save ir dar sumoka už viešąsias paslaugas palangiškiams.

Iš vienų rankų turtą perdavus į kitas, konkurencija neatsiranda.

Schema kartojasi

Palangos merą kovoje už baseino išlaikymą savivaldybės rankose palaikė jo kolegos.

M. Sinkevičius priminė, kad labai panašiai atsitiko su savivaldybių šilumos ūkiais, atliekų sektoriumi, ir taip gyventojams gerokai pabrango mokesčiai.

"Iš konkurencijos turi visi laimėti. Tik kokia konkurencija įmanoma Palangoje, kai čia yra vienintelis baseinas? Tai kažkokia nauja verslo forma, kai ateini ant gatavo, nieko neinvestuoji, nekuri jokio verslo plano, imiesi uždirbti pelną ir nebūtinai turi galvoti apie gyventojų patogumą. Jeigu viskas vyks taip ir toliau, greitai Konkurencijos tarybai verslininkai galės skųsti savivaldybes dėl švietimo ir kultūros įstaigų valdymo, nes jau ir jos yra ūkinės paskirties įmonės. Iš vienų rankų turtą perdavus į kitas, konkurencija neatsiranda. Verslininkai elgiasi kaip skvoteriai, patys nestato, o tik siekia apsigyventi kito rankomis sukurtame būste", – neslėpė kategoriškos nuostatos M. Sinkevičius.

Dalijosi patirtimi

Savo karčia patirtimi dalijosi ir Šiaulių meras A. Visockas. Jo įsitikinimu, Palanga yra puikus pavyzdys, kaip reikia savo gyventojų naudai išnaudoti už mokesčių mokėtojų pinigus pastatytą baseiną. Jeigu palangiškiai šioje kovoje bus nugalėti, visų kitų miestų baseinai netrukus bus spaudžiami pasirinkti koncesininką.

Kretingos rajono meras A. Kalnius neslėpė – nors baseinas Kretingoje dar tik statomas, o verslininkai prie jo statybos neprisidėjo nė vienu euru, bet jau bando siūlytis jį valdyti.

"Mes ne prieš verslą, bet kažkodėl verslininkai nenorėjo prisidėti prie statybos", – atviravo jis.

Neringoje baseino nėra, bet D. Jasaitis irgi turi panašios patirties. Jis įsitikinęs, kad baseinas negali būti perduotas privatininkams jau vien todėl, kad statant jį buvo nurodyta visuomeninė žemės paskirtis. Todėl keisti statinio paskirties į komercinę perduodant jį valdyti verslininkams nevalia.

Miestui priklausančio ir savivaldos valdomo baseino naudą jau pajuto sportininkai. Lietuvos plaukimo čempionate palangiškiai pelnė dvi prizines vietas, ir tai dar tik pradžia.

Apie tai kalbėjusi trenerė Ž. Budrienė patikino, kad plaukimo treniruotes lanko būrys gabių vaikų, kurie garsins Lietuvos vardą pasaulyje.

Šeštadienio akciją palangiškiai pavadino "Stop" Palangos baseino neatiduosime!" Tūkstančiai palangiškių balsų bus perduoti Lietuvos Prezidentui.

"Klausimai apie viešosiomis lėšomis pastatyto objekto perdavimą į privačias rankas turėtų dominti prokuratūrą ir kitas teisėsaugos institucijas", – įsitikinęs Š. Vaitkus.