- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Radiniai: pajūrio pliažuose klaipėdiečiai, ieškodami gintarų, priversti...
-
Radiniai: pajūrio pliažuose klaipėdiečiai, ieškodami gintarų, priversti...
-
Klaipėdiečiai stebisi: pajūryje – dešimtys negyvų žuvų
-
Klaipėdiečiai stebisi: pajūryje – dešimtys negyvų žuvų
-
Klaipėdiečiai stebisi: pajūryje – dešimtys negyvų žuvų
-
Klaipėdiečiai stebisi: pajūryje – dešimtys negyvų žuvų
-
Klaipėdiečiai stebisi: pajūryje – dešimtys negyvų žuvų
-
Klaipėdiečiai stebisi: pajūryje – dešimtys negyvų žuvų
-
Klaipėdiečiai stebisi: pajūryje – dešimtys negyvų žuvų
-
Klaipėdiečiai stebisi: pajūryje – dešimtys negyvų žuvų
-
Klaipėdiečiai stebisi: pajūryje – dešimtys negyvų žuvų
-
Klaipėdiečiai stebisi: pajūryje – dešimtys negyvų žuvų
-
Klaipėdiečiai stebisi: pajūryje – dešimtys negyvų žuvų
-
Klaipėdiečiai stebisi: pajūryje – dešimtys negyvų žuvų
-
Klaipėdiečiai stebisi: pajūryje – dešimtys negyvų žuvų
-
Klaipėdiečiai stebisi: pajūryje – dešimtys negyvų žuvų
-
Klaipėdiečiai stebisi: pajūryje – dešimtys negyvų žuvų
Klaipėdiečiai, vakar ryte pliažuose aptikę negyvų žuvų, stebėjosi, kas galėjo pribaigti gyvius.
Išsekina nerštas
Specialistai ramina, jog kasmet po neršto pakrantėje atsiduria nedidelė dalis jūros faunos.
Įvairių rūšių žuvų aptikta prie molo Pirmojoje Melnragėje. Prieš kurį laiką jų buvo apstu marių pakrantėse, tačiau tą kartą specialistai aiškino, jog žuvys ėmė kristi dėl karštų orų ir deguonies trūkumo vandenyje.
Šį kartą vėl sunerimta, kodėl aptinkama nugaišusių jūrinių žuvų.
"Iš marių į pliažą jos tikrai negalėjo atkeliauti. Tarp kritusių žuvų – plekšnės ir vėjažuvės, o jos negyvena mariose. Vėjažuvės šiuo metu neršia, beje, jos pas mus pasirodo tik laikinai, joms netinka mūsų pakrantės druskingumas. Tačiau mūsų pakrantė yra kraštinė paplitimo riba, kurią rūšis išbando. Jos mėgina neršti, tačiau nesėkmingai. Nesame pagavę vėjažuvių jauniklių. Tikėtina, kad jos pasitraukia į vakarus, į druskingesnius vandenis. Tad gali būti, kad tam tikras rūšies procentas žūva po neršto", – apie žuvų įpročius kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius.
Žuvų kritimai – lokalūs
Ir iš tiesų tarp kritusių žuvų matyti kelios vėjažuvės. Aptikta ir plekšnių.
"Jei tai ne žvejų atsikratytos žuvys iš tinklų, tada reikėtų įvertinti, ar tai lokalus reiškinys, ar negyvų žuvų rasta visoje pakrantėje. Tik tuomet galėtume kalbėti apie ekologinius reiškinius", – pažymėjo S.Karalius.
Paaiškėjo, jog Melnragėje negyvų žuvų matyti tik 30–40 m ruože. Pajūrio regioninio parko direkcijos specialistai patikrino ir parko teritoriją. Pranešta, jog tik vienoje vietoje ties Karkle taip pat aptikta negyvų žuvų.
"Šiuo metu neršia ir juodažiočiai grundalai. Žmonės net buvo sunerimę, kai išvydo kritusių grundalų kiekį pakrantėje. Tačiau tai yra biologiniai dalykai. Dažniausiai žūva patinai, nes jie išsenka po neršto. Juk pagrindinis neršto mėnuo yra gegužė. Buvo karšta, nors jūrinės žuvys turi galimybę pasitraukti į jūrą gilyn", – patikino S.Karalius.
Gaišenas išridena bangos
Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis patvirtino, jog kasmet pakrantėje užfiksuojama kelios dešimtys kritusių žuvų.
"Bet tai nėra nieko neįprasto. Tokie procesai gamtoje vyksta. O jų vienoje ar kitoje vietoje yra daugiau tik todėl, kad antradienį vyravo smarkūs vėjai. Po štormų jūra visuomet išmeta nedidelius kiekius žuvų. Kartais žvejai per audras nespėja ištraukti gaudyklių ir jose lieka dalis kritusių žuvų. Bet kiekiai nėra išskirtiniai", – paaiškino E.Paplauskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą4
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?19
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai20
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką5
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai7
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...