- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruoju metu skiriamas vis didesnis dėmesys oro taršos mažinimui. Miestai labiausiai kenčia nuo užterštumo kietosiomis dalelėmis. Klaipėda – ne išimtis. Pabrėžiama, kad prisidėti prie oro taršos mažinimo gali kiekvienas ir tam nereikia didelių pastangų.
Gali pakenkti sveikatai
Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys. Jo sudėtyje gali būti įvairių komponentų, tokių kaip rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių. Kietosios dalelės gali sukelti sveikatos sutrikimų.
Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė pažymėjo, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis uostamiestyje yra didžiausia problema, palyginti su kitais teršalais. Tačiau, vertinant ilgametę patirtį, per metus ši tarša dažniausiai neviršija reikalavimų.
„Užterštumą kietosiomis dalelėmis Klaipėdoje kasdien matuoja dvi stotelės. Viena jų yra miesto centre, Bangų gatvėje, kita – Šilutės plente. Šiemet pirmoji užfiksavo, kad tarša kietosiomis dalelėmis normas viršijo tris dienas, antroji – 27-ias, kai leidžiama 35-ias“, – teigė vedėja.
R. Jievaitienė pabrėžė, kad taršos kietosiomis dalelėmis rezultatai nėra prasti. Per paskutinius trejus metus dienų, kai ši tarša viršija normas, nebuvo daugiau nei 35 per metus.
„Savivaldybė kasmet atlieka oro taršos monitoringą. Klaipėdoje ji nedidėja. Metų rezultatai būna labai skirtingi. Vienais metais būna daugiau dienų, kai tarša viršija normas, kitais – mažiau, tačiau metinių reikalavimų neviršijame“, – patikino vedėja.
Turi žinoti didžiausius teršėjus
R. Jievaitienė atkreipė dėmesį, kad oro taršai įtakos turi ir meteorologinės sąlygos. Pučiant vėjams, teršalai išsisklaido ir tampa nekenksminga žmogui.
Uostamiesčio savivaldybė imasi priemonių, norėdama sumažinti oro taršą. Siekiant, kad kietųjų dalelių kiekis neviršytų normų, pavasarį skubama kuo greičiau sušluoti kelkraščiuose, ant šaligatvių po žiemos susikaupusį smėlį, druską.
Ilgą laiką vyraujant sausiems orams, plaunami kelkraščiai, laistomi keliai su žvyro danga. Rūpinamasi ir miesto želdinių, kurie valo orą, sulaiko teršalus, atnaujinimu. Sodinamos gyvatvorės, medžiai. Ypač prie intensyvių gatvių.
Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas įsitikinęs, kad kiekvienas gali prisidėti prie taršos mažinimo, tačiau pirmiausia būtina žinoti didžiausius teršėjus.
„Mokslininkai visame pasaulyje sutaria, kad pirmoje vietoje yra lėktuvai, antroje – laivai, o trečioje – kitas transportas: traukiniai ir automobiliai. Pirmųjų dviejų miestas negali kontroliuoti, bet trečiajam gali daryti įtaką“, – pažymėjo vicemeras.
Automobilį iškeitė į pasivaikščiojimą
A. Šulco teigimu, pirmiausia miestas stengiasi investuoti į viešąjį transportą. Dalis uostamiesčio autobusų yra varomi dujomis. Šios transporto priemonės draugiškesnės aplinkai.
Artimiausiu metu ruošiamasi įsigyti daugiau ekologiškesnių autobusų, ne tik varomų gamtinėmis dujomis, bet ir išbandyti elektrinius. Pradedama rengti galimybių studija dėl tramvajaus, kurio emisija į orą lygi nuliui, linijos įrengimo mieste.
A. Šulcas patikino, kad klaipėdiečiai pakankamai daug juda. Nemaža dalis į darbą eina pėsčiomis. Vis daugiau žmonių darbo vietą pasiekia ir dviračiais. Automobilių atsisakymas mažina oro taršą, tad jie tą skatinami daryti. Praėję metai uostamiestyje buvo paskelbti Darnaus judumo. Miestiečiai buvo kviečiami daugiau judėti, sportuoti, automobilius pakeisti bevariklėmis transporto priemonėmis.
„Plečiame, nuolat atnaujiname pėsčiųjų ir dviračių takus. Baigiame rengti Darnaus judumo planą, kuriame bus numatyta, kokios miesto vietos turėtų būti skirtos tik pėstiesiems, bevariklėms transporto priemonėms, kur negalėtų įvažiuoti sunkusis transportas“, – pažymėjo vicemeras.
A. Šulcas patikino, kad ir pats stengiasi kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis, o jei per dieną nenueina 6–10 km, jaučiasi nejaukiai: „Stengiuosi objektą, kuris yra dviejų kilometrų spinduliu, pasiekti pėsčiomis ir nesinaudoti jokiomis transporto priemonėmis.“
Pats vicemeras vairuoja hibridinį automobilį. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Vakarų Europos valstybės ir miestai, siekdami sumažinti oro taršą, siaurina kelius, draudžia transportui įvažiuoti į kai kurias gatves.
„Pasaulis, per miestus tiesęs autostradas, dabar mažina automobilių srautus. Pasuko visai kitu keliu. Kai kurios valstybės po kelerių metų žada nebeleisti pardavinėti iškastiniu kuru varomų automobilių. Mes Lietuvoje vis dar meldžiamės išmetamajam dujų vamzdžiui. Jei nieko nesiimsime, oro tarša tikrai nesumažės, o tai turės neigiamos įtakos mums patiems“, – akcentavo vicemeras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą4
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?20
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai20
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką6
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai7
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...