- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dalis Klaipėdos jūrininkų šiemet ketino ignoruoti Jūros šventę – protestuoti, netgi viešai sudeginti pasidarytą laivo maketą.
Dalis jūrininkų protestuos
Dar buvo siūlymų atlikti viešą akciją – jūrininko uniformą, kaip relikviją, perduoti Lietuvos jūrų muziejui. Taip būtų akcentuota, kad jūrininkas, kaip specialistas, Lietuvai nebereikalingas.
Šios ir kitos protesto idėjos buvo iškeltos bendrame asociacijos „Jūros veteranai“, Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos, kitų Klaipėdos jūrinių organizacijų susitikime.
Pradžioje planuota apsiriboti visiems prieinama protesto forma. Jūros šventės parade jūrinių organizacijų atstovai planavo žygiuoti prie vėliavų prisirišę juodus kaspinus. Taip pat planuota nešti lentelę su užrašu lietuvių ir anglų kalbomis „SOS Lietuvai – jūrinei valstybei“.
Prieš prasidedant Jūros šventei jos organizatoriai paprašė, kad nebūtų žygiuojama su juodais kaspinais ant vėliavų.
„Kadangi mums uždraudė žygiuoti su juodomis vėliavomis, nusprendėme boikotuoti eiseną. Prie mūsų pridės Jūrininkų sąjunga ir kitos mums prijaučiančių žmonių organizacijos“, – teigė V.Petrulis. Jis tikino, kad jūrininkai įgyvendins idėją žygiuoti su juodomis vėliavomis, tik ne šiemet ir ne Klaipėdoje.
V.Petrulis jau tarsi pradėjo protestą liepos 14 d., kai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje perskaitė viešą kreipimąsi. Tuomet jis miesto mero prašė, kad palaikytų protestuojančius jūrininkus. Teigta, kad „kiekvienais metais prieš Jūros šventę valstybės institucijos dovanojančios po nutarimą, kaip jūrininkus ir Lietuvą, kaip jūrų valstybę, sunaikinti. Pernai tai buvo „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotas, šiemet – Lietuvos saugios laivybos administracijos uždarymas“.
Jūrininkai ir miestui turi pretenzijų. „Atidengtas paminklas nieko bendro su jūrine dvasia neturinčiam motociklininkui, tarsi Klaipėda būtų baikerių miestas. Norėjome paminklą buvusiam laivynui pastatyti, tačiau vietos mieste jam neatsirado“, – pastebėjo V.Petrulis.
Naujas naikinimo etapas
Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas jūrų kapitonas Juozas Liepuonius mano, kad Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo nebuvo ir nėra jūrinės politikos. Tai atrodo keistai žvelgiant į prieškario Lietuvos laikotarpį, kai jūrinė idėja gyvavo. Tuomet vyko ne draskymas, kaip dabar, o buvo kuriamos ir diegiamos valstybei naudingos jūrinės idėjos. Taip gimė lietuviškas jūrų laivynas, uostai, jūrinė žiniasklaida, kultūra. Dabar visa tai nyksta.
„Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje buvo puiki situacija. Kaip palikimą gavome galingą žvejybos ir prekybos laivyną. Bet jo neišsaugojome. Mažėja laivynas, sparčiai nyksta ir jūrininkai. Neturime jūrinio mentaliteto, kaip švedai, danai, norvegai, olandai, anglai“, – svarstė J.Liepuonius.
Jo teigimu, Lietuvos nelaimė ta, kad jos sostinė nėra prie jūros. Valdžioje esantys politikai nesuvokia, kad laivynas, jūrinis verslas kelia valstybės prestižą, atneša garantuotas pajamas. Mąstoma savo kiemo kategorijomis. Bet kuriam politikui vasarą maloniau atvykti į Palangą, Nidą nei pasidomėti jūriniais reikalais.
„Dabar prasidėjo tarsi naujas Lietuvos kaip jūrinės valstybės naikinimo etapas. Po „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankroto seka jūrinės administracijos naikinimas. Jau girdisi kalbų, kad nebeliks ir Jūrininkų centro bei misijos, nes pastatą, kur tai vykdavo, rengiamasi parduoti. Nemokšiškai bandoma atkurti Šventosios uostą. Kas toliau? Tokiais tempais galima ateiti ir prie Klaipėdos uosto, jūrinių kompanijų naikinimo. Nebenustebintų tai, jei kam nors kiltų idėja sunaikinti uosto kompanijas vien dėl to, kad kažkam prireikė krantinių ar išėjimo prie vandens“, – svarstė J.Liepuonius.
Juo labiau, kad buvo siūlymų Klaipėdoje pasilikti kelis kilometrus krantinių konteineriams krauti, o visą kitą krovą likviduoti.
J.Liepuonius teigė, kad kapitonai Jūros šventės protesto nepalaikė, nors su mintimis apie jūrinės valstybės naikinimą sutinkantys. Jūros šventė esanti skirta žmonėms, o ne protestams – savo požiūrį galima pareikšti ir kitokiomis formomis, mano jis.
Nepagarba jūrinėms idėjoms
Kas kaltas dėl to, kad naikinami kertiniai jūrinės valstybės simboliai?
Dažnai girdime pasakymus, jog kaltas Vilnius, ne toje vietoje Lietuvos sostinė ir panašiai. Vilniuje esantys asmenys, neva, nesuvokiantys jūrinės specifikos, nesuprantantys jūrininkų ir jų reikalų.
J.Liepuonius mano, kad Lietuvai trūksta jūrinių idėjų generatorių, kokiu kažkada buvo Vaclovas Stankevičius pirmoje buvimo Seime kadencijoje. Nebėra žmonių, kurie taip stipriai stengtųsi dėl jūrininkų, kaip tai darė V.Stankevičius. Kitaip tariant, nėra Lietuvoje jūrinės politikos, nėra asmenybių, vienybės jūrinėje bendruomenėje, jei tokia iš viso yra.
Pačioje Klaipėdoje verda intrigos. Geras pavyzdys yra ne tik susiskaldžiusi, bet tiesiog susipjovusi tarpusavyje žvejų bendruomenė. Dėl to ministerijose ir Seime į Klaipėdos žvejus niekas rimtai nebežiūri.
Didžiulė nepagarba jūriniam verslui, idėjoms, jūrinei strategijai buvo parodyta tvirtinant Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijas. Nubrėžta aiški takoskyra tarp uosto ir miesto ateities perspektyvų.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis prieš porą mėnesių lankydamasis Klaipėdoje aiškiai pasakė, jei miestas prieštaraus ir nesutiks dėl išorinio uosto, ko gero, nieko ir nevyks. Tai tik parodo, kad nuolat dėl jūrinės politikos stokos keikiamam Vilniui svarbu yra tai, kaip klaipėdiečiai sugeba susitarti tarpusavyje.
Apie tai, kad dėl jūrinių reikalų dažnai nesusitariama Klaipėdoje akcentavo ir jūrų kapitonas J.Liepuonius. Jūrų kapitonų asociacija mieste pasigenda didesnės pagarbos jūrininkams. Pavyzdys – pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino paminklo statyba. Mieste jam vietos neatsirado.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus suformulavo naują klausimą dėl jūrinės valstybės. Klaipėdoje nuolat keliamas retorinis klausimas – ar Lietuva jūrų valstybė? Žvelgiant iš Vilniaus viskas atrodo kiek kitaip. Anot A.Vaitkaus, iškeliamas toks teiginys ir klausimas: Lietuva – jūrų valstybė, o Klaipėda?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų13
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai8
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...