- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kalbai, tautai ir valstybei kyla naujos grėsmės. Taip mano klaipėdiečiai, buvę Atgimimo sąjūdžio aktyvistai rašytojas Kostas Kaukas ir muziejininkas Dionyzas Varkalis, neseniai kartu išleidę knygą "Gelbėkimės ir gelbėkime Europos Sąjungą".
Kalbai, tautai ir valstybei kyla naujos grėsmės. Taip mano klaipėdiečiai, buvę Atgimimo sąjūdžio aktyvistai rašytojas Kostas Kaukas ir muziejininkas Dionyzas Varkalis, neseniai kartu išleidę knygą "Gelbėkimės ir gelbėkime Europos Sąjungą".
Užgimė iš nevilties
Esą, praėjus 110 metų po spaudos atgavimo ir dešimtmečiui Lietuvos narystės ES, lietuvybė atsidūrė ties griūties slenksčiu.
Graži Europos Sąjungos idėja išsigimė ir sąjunga virsta imperija, kurios valdžia ima agresyviai kištis į šalių narių vidaus reikalus, siekia pertvarkyti šimtmečius puoselėtų tautinių vertybių skalę, primeta nežinia kam palankius sprendimus.
Taip galvoja buvę Atgimimo sąjūdžio aktyvistai K.Kaukas ir D.Varkalis, kurie didžiausius, jų manymu, šiandienos šalies skaudulius suguldė į knygą "Gelbėkimės ir gelbėkime Europos Sąjungą".
"Nebuvo kitos išeities, nes visi tyli. Todėl susirinkau labai daug informacijos apie Europos Sąjungą. Ir ką šiandien matau, kad ES vertybė yra užpakalis. Atsiprašau, ar tai yra visų tautų ir valstybių problema? Ar labai norėtumėte, kad jūsų vaikas į darželį nueitų Petriukas, o pareitų Marytė?" – poziciją dėstė D.Varkalis.
Klaipėdiečio manymu, keistai ir grėsmingai mažai tautai atrodo nuostatos – nuo gimimo imti tvirkinti vaikus, išpardavinėti žemę užsieniečiams, Lietuvą užleisti imigrantais, užgniaužti pramonę ir žemės ūkį, kad taptume tik kitų šalių gamintojų prekių vartotojais.
D.Varkalis neatlyžo: "Juk ta žemė aplaistyta milijonų žmonių krauju. Iš 11 genčių likome tik mes vieni. Tai už ką mūsų protėviai kovojo, ar ne už žemę? O ją nori išparceliuoti".
"Remiantis šiuolaikinėmis ES nuostatomis, mūsų knygnešiai turėtų būti nusikaltėliai, kurie nenorėjo integruotis į kitos šalies kultūrą", – ironiškai savo bendraminčiui antrino knygos bendraautoris K.Kaukas.
Akibrokštas ES
Knygos autoriai įsitikinę, kad Europa sunkiai serga, o "aukštas pareigas einantys lietuviai šunuodegiauja tyčia ar netyčia ES žlugdantiems Briuselio ir Strasbūro veikėjams, dar taip neseniai teikusiems gražiausių vilčių".
Knygoje pasakojama apie "kilniausios Sąjungos gimimą, augimą, brendimą, pateikiama daug bjaurių pavyzdžių apie jos išsigimimą, apie ją žudančius skaudulius".
Nors recepto mirtinų žaizdų gydymui autoriai nepateikia, vaistų esą sparčiai ieško visos ES tautos, pasmerktos išnykimui.
Knyga išleista 300 egzempliorių tiražu, asmeninėmis vieno autorių lėšomis, nes finansavimo tokiam esą "eretiškam" leidiniui gauti niekur nepavyko.
"Pirmąjį egzempliorių išsiunčiau Antanui Terleckui, Lietuvos laisvės lygos vadovui. Jis paskaitė, man paskambino ir pasakė, kad per kelis pastaruosius dešimtmečius nėra skaitęs geresnės knygos. Taigi tie velniai nori sugriauti sąjungą ir sukurti imperiją. Šita knyga dabar aktualiausia mums visiems", – įsitikinęs K.Kaukas.
Gimtoji kalba – virtuvėje?
Knygoje nemažai vietos skiriama ir gimtosios kalbos išlikimui.
"Ar Lietuva neištirps ES? (...) Už savo šalies ribų net kelio nepaklausi nemokėdamas svetimų kalbų. Tačiau tai nereiškia, kad kas nors ims ir nebeleis mums lietuviškai kalbėtis tarpusavyje. (...) Europos Komisijos propagandininkų nuomone, europiečiai privalo neprarasti vilčių: visiems bus leidžiama virtuvėse pasikalbėti gimtosiomis kalbomis."
"Mums gi žada, kad būdami ES tarpusavyje mes galėsime kalbėtis lietuviškai. Kur tai girdėta? Šito net sovietai nedarė, nes tai buvo savaime aišku. Juk tautos yra Dievo kūrinys, be jų pasaulis būtų labai nykus ir nuobodus", – piktinosi K.Kaukas.
Anot rašytojo, šiandien, praėjus lygiai 110 metų po lietuviškos spaudos atgavimo, raštijai ir kalbai vėl iškilo rimta grėsmė.
"Niekaip nesuprantu, kodėl šiandien kyla lietuvių kalbos klausimas. Juk Prezidentė Dalia Grybauskaitė aiškiai pasakė, kad kalba yra neliečiama, ji turi išlikti ir jokių politinių sandėrių negali būti nei dėl kalbos, nei dėl rašybos. Dabar atsirado kažkokie kolaborantai, kurie mums nori įpiršti svetimybes", – įsitikinęs muziejininkas D.Varkalis.
Jis taip pat retoriškai klausė, ką mes tuo pasieksime, juk savo rankomis naikiname savo valstybę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangoje – pokyčiai dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą
Ketvirtadienį Palangos savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose apmokestinamose kurorto vietose pokyčių. Jie priimti Palangos rinkliavų centro siūlymu. ...
-
Po rietenų dėl automobiliais užgrūstų kiemų – atsakas: lopšelis-darželis aikštelės neatvers
Baltijos prospekte daugiabučių gyventojai piktinasi, esą šalia esantis lopšelis-darželis turi didelę stovėjimo aikštelę, tačiau draudžia joje vaikų tėvams statyti mašinas. Automobiliai paliekami daugiabučių kiemuose, o ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų14
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?33
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant2
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?12
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas20
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...