Medikė pasiuntė pacientę pas privatininkus

Sulaukusi valstybės skirtų pinigų reabilitacijai, klaipėdietė nustebo, kai viešojoje įstaigoje dirbanti gydytoja atsisakė jai skirti veiksmingas procedūras, grąžino dokumentus ir pasiuntė pas privatininkus.

Sulaukė pinigų reabilitacijai

Klaipėdietė Regina Venckuvienė jau seniai priversta kamuotis dėl skaudančio stuburo. Ilgai laukusi ambulatorinės reabilitacijos moteris jos sulaukė šių metų pradžioje. Šeimos gydytoja pranešė, kad ligonių kasos klaipėdietės 14 dienų reabilitacijai skyrė pinigų.

Gydytoja pacientei paaiškino, kad už skirtus pinigus ji galinti gauti efektą turėsiančių procedūrų.

"Gydytoja užsiminė, jei procedūras gaučiau Klaipėdos sveikatos priežiūros centre, kur lankausi, ligonių kasų pinigai tektų šiai įstaigai. Man tai buvo priimtina, nes netoli gyvenu", – paaiškino R.Venckuvienė.

Moteris gavo siuntimą apsilankyti pas reabilitologą. Tai buvo gydytoja Liudmila Golikova.

"Pasakiau tai, ką žinojau iš šeimos gydytojos, kad mano gydymui yra skirta 17 eurų vienai dienai ir kad norėčiau mano būklę palengvinsiančių procedūrų. L.Golikova manęs paklausė, kokias jų laikau efektyviomis. Tada pasakiau, kad nežinau, kurios jų yra brangios, ir paprašiau gydytojos padėti man. L.Golikova pareiškė, kad ji nėra buhalterė ir nesiruošia skaičiuoti", – apsilankymą pas reabilitologę prisiminė klaipėdietė.

Ji paprašė stuburo tempimo procedūros. Tačiau iškart išgirdo paaiškinimą, kad šios procedūros ligonių kasos nekompensuoja, aparatas esąs brangus, tad ligoniai patys turi sumokėti už jo naudojimą.

Pyktelėjusi pacientė pasiteiravo, ar stuburo tempimo aparatas šioje gydymo įstaigoje laikomas kaip muziejaus eksponatas, ir klausė, kokių procedūrų ji gali tikėtis.

"Čia – ne turgus"

"Man pasiūlė deguonies kokteilius, fizioterapijos aplikacijas, mankštą, baseiną. Tai yra viską, kas pigiausia ir mažiausiai efektyvu. Kadangi šią problemą turiu jau seniai, žinau, kuri procedūra padeda, o kuri ne. Be to, už tokius dalykus galiu ir pati sumokėti, – aiškino R.Venckuvienė. – Prašiau išnaudoti man skirtas lėšas efektyviai. Vardijau, ko norėčiau ir ką man patarė šeimos gydytoja. Gydytoja griežtai pasakė, kad nesiruošia skaičiuoti pinigų, esą, čia ne turgus ir ji su manimi nesiruošia derėtis. Tiesiai šviesiai pasiūlė pasiimti dokumentus, išeiti iš kabineto ir ieškoti, kur kitur galėčiau reabilituotis. Be to, gydytoja pareiškė, kad tai buvo kone paskutinė diena, aš turinti kažkur spėti užsiregistruoti, nes priešingu atveju siuntimas nueis perniek."

Beje, vardydama paslaugas, už kurias bus sumokėta iš ligonių kasų, gydytoja nustebino R.Venckuvienę paminėdama, kad šiais pinigais bus apmokamos ir psichologo konsultacijos bei slaugytojų darbas.

Moteris nuėjo pas savo šeimos gydytoją. Ši nusistebėjo kolegės elgesiu ir patarė kreiptis į privatų fizioterapijos centrą Debreceno gatvėje.

Pajuto nepasitenkinimą

Buvusioje 3-iojoje poliklinikoje R.Venckuvienė lankosi jau seniai ir reabilitologų kabinetų duris jai yra tekęs varstyti ir anksčiau.

Moteris pastebėjo, kad eilės pas tris reabilitologus yra nevienodos. Pasak jos, pas gydytoją L.Golikovą niekada nebūna eilių. Pas kitus du gydytojus žmonės veržiasi, tad jų konsultacijos paprastai laukia kur kas daugiau pacientų.

R.Venckuvienė yra įsitikinusi, kad pas gydytoją L.Golikovą ateina tik nedarbingumo lapelį turintys pacientai arba tie, kurie nežino, kuo skiriasi šios gydymo įstaigos reabilitologai.

Bene prieš metus moteris pati turėjo nedarbingumo lapelį ir kreipėsi į šią gydytoją penkių dienų reabilitacijai, tačiau gavo viso labo elektrinį sprando masažą. Ji dar prisimena, esą nepatenkinta medikė iškošė: "Vėl su nedarbingumu".

Nuo tokių procedūrų pacientės būklė nė trupučio nepagerėjo, o antrą kartą norėdama apsilankyti pas gydytoją ji buvo priversta laukti dvi ar tris savaites. Visą tą laiką moteris praleido namuose be jokio gydymo.

Kai šią pacientę priėmė kita gydytoja, nustebo, kad tokių bėdų turinčią moterį jos kolegė paliko faktiškai be gydymo. R.Venckuvienė yra girdėjusi, kaip neva reikia elgtis, kad L.Golikova būtų malonesnė bendraudama su lankytojais, bet pati nėra įsitikinusi, ar žmonės kalba tiesą, tad viešai prabilti nesiryžo.

Žadėjo daugiau negrįžti

"Tai yra viešoji įstaiga, išlaikoma mūsų visų, kas mokame mokesčius. Bet gydytoja elgiasi taip, tarsi tai būtų jos privatus kabinetas. Mane nustebino, kad medikė nebrangina įstaigai skiriamų pinigų. Tegu tai ne milijonai, bet vis tiek šiokia tokia suma. Bendraujama iš aukšto ir net išvaromas pacientas. Po šio incidento man pakilo kraujospūdis, buvau tiesiog šokiruota. Kaip aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus gali taip bendrauti? – piktinosi R.Venckuvienė. – Visiškai kitokį požiūrį į save kaip į asmenį bei pacientą pajutau nuėjusi į privačią įstaigą. Bendravimas buvo malonus, man buvo paaiškinta, ko galiu tikėtis. Mano savijauta žymiai pagerėjo. Daugiau pas Klaipėdos sveikatos priežiūros centro reabilitologus kojos nekelsiu."

Pasipiktinusi klaipėdietė skambino centro vyriausiajai gydytojai Loretai Venckienei. Įstaigos vadovė patarė surašyti skundą raštu ir pažadėjo jį išnagrinėti eilės tvarka, kaip tai numatoma pagal taisykles.

Prekybos srityje daug metų dirbanti R.Venckuvienė įsitikinusi, jei ji bendrautų su pirkėjais taip, kaip buvo priimta gydytojos L.Golikovos kabinete, po pirmo skundo netektų kokių 100 eurų premijos.

Parduotuvės vadovams nesvarbu, ar klientas buvo girtas, ar tiesiog norėjo išlieti blogas emocijas. Konfliktai čia tiesiog negalimi. Prekybos centre įsidarbinti pardavėjais norintys žmonės lanko kursus, kur yra mokomi ne tik atlikti tiesioginį darbą, bet ir bendravimo kultūros.

Apsilankiusi privačioje įstaigoje R.Venckuvienė įsitikino, kad kompiuterinio stuburo tempimo procedūra neapmokama ligonių kasų pinigais, tačiau moteris liko patenkinta suteiktomis paslaugomis ir tikino niekada daugiau nesinaudosianti viešosios įstaigos reabilitologų pagalba. Jai esą svarbu jaustis patogiai ne tik fiziškai, bet ir morališkai.