Malkų įlankos gilinimas su sava specifika

Užsieniečiai teršalų nenorėjo

Paskelbtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m gylio I etapo darbų konkursas. Jis vyktų nuo įplaukos iki linijos tarp 144 krantinės pradžios ir 133-134 krantinės pirso.

Malkų įlanką, kur dabar gylis svyruoja nuo 9 iki 12 metrų, visoje jos dalyje planuojama išgilinti iki 14,5 metrų.

Iki šiol ši įlanka buvo labiausiai užteršta vieta visame Klaipėdos uoste. Įlankos tarša vyko dėl čia veikusios Vakarų laivų gamyklos. Remontuojant laivus nuo jų į vandenį pakliūdavo ir į dugną nusėsdavo įvairūs sunkieji metalai. Šiuo metu dalis įlankos dugno išvalyta. Teršalų likę prie Vakarų laivų gamyklos krantinių, bet tai netrukdo vykdyti I gilinimo etapo. Buvo skaičiuojama, kad iš viso yra apie 12 tūkst. kubinių metrų užteršto grunto. Buvo vertinama tai, kad gruntą galima būtų išvežti į Lenkiją arba Olandiją. Tačiau lenkai iš karto atsisakė, o olandai į tris paklausimus neatsiuntė atsakymo. Užterštas gruntas bus laikomas pačiame Klaipėdos uoste.

Įspėjama, kad gilinant Malkų įlanką joje gali būti įvairių didesnių riedulių, taip pat gelžbetoninių konstrukcijų. Visa tai būtų gabenama į jūros sąvartyną. Veikla prie Malkų įlankos iš esmės prasidėjo tarybiniais metais. 1969 m. čia įkurta „Vakarų laivų gamykla“.

Tarptautinė jūrų perkėla Smeltės pusiasalyje, šalia Malkų įlankos pradėjo veikti 1986 metais. Bet jos veikla su Malkų įlanka nebuvo susijusi. Kitos Malkų įlankos bendrovės – „Klaipėdos konteinerių terminalas“, „Malkų įlankos terminalas“, „Vakarų krova“ atsirado jau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Jos vystosi ypač sparčiai. Dėl šių įmonių veiklos ir gilinama Malkų įlanka. 

Didžiuliai kiekiai grunto

Malkų įlankos gilinimas suskirstytas į du etapus ir 11 gilinimo barų. Iš viso per abu etapus bus išgilintas 576 tūkst. kvadratinių metrų plotas.

Iš karto gilinti visą Malkų įlanką trukdo tai, kad nėra rekonstruota ir 14,5 metrų gyliui parengta dalis krantinių. Taip pat nebaigtas kasti užterštas gruntas iš po dokų duobių Malkų įlankos gale, vadinamame 11 etape.

Malkų įlankos gilinimo metu iš šios įlankos į jūrų sąvartyną būtų išgabenti palyginti dideli grunto kiekiai. I etape – apie 1,5 mln. kubinių metrų, II etape – apie 798 tūkst. kubinių metrų.

Gruntui iš Malkų įlankos supilti jūroje numatyta speciali vieta. Planuojama, kad jūroje būtų supilami ne aukštesni nei vieno metro kauburiai.

Iš krantinių statybos patirties ir geologinių tyrimų žinoma, kad Malkų įlankoje yra kietas moreninis priemolis su rieduliais, nes įrengiant kai kurias krantines buvo išsiskėtę į riedulius atsimušę įlaidai. Bet vietomis gali pasitaikyti ir birių, vandeningų sluoksnių. 

Paskutiniai gilinimai Malkų įlankoje vyko 2008–2012 metais prie atskirų statomų krantinių ir akvatorijos dalyje.

Planuojama ir nauja krantinė

Yra planuojama, kad ateityje už dabar esančios paskutinės Malkų įlankos krantinės, kurios numeris 144, gali būti statoma dar viena 144A krantinė paraleliai pagal Smeltės pusiasalį. Tai būtų iki 180 metrų ilgio pirsas.

Krantinės toje vietoje negali būti statomos, nes Smeltės pusiasalio dalyje ties Malkų įlanka auga reti į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai.

Sudėtingesnė Malkų įlankos vieta yra ir jos įplauka. Ji pakankamai siaura. Laisva įplaukos riba apie 118 metrų. Ją planuojama praplėsti atliekant prie įplaukos esančių 120 ir 121 krantinių rekonstrukciją ir sumažinant šlaitą.

Taip pat planuota pertvarkyti Malkų įlankos vedlinės liniją, kad ji būtų tiesi, be jokių posūkių.

Malkų įlankos gilinimas bus vykdomas naudojantis ES lėšas. Paraiškoje pinigams gauti buvo nurodyta bendra projekto vertė 67,6 mln. eurų. Iš jų ES parama sudarytų – per 57 mln. eurų.

Malkų įlankos gilinimą planuojama baigti iki 2020 metų. Šis gilinimas paskatins dideles iki 140 mln. eurų įlankoje esančių bendrovių investicijas.