Malkų įlanka žengs į naują lygį

Darbai jau vyksta

Šioje įlankoje realūs pertvarkymo darbai jau prasidėjo kiek anksčiau. Latvijos bendrovė „Latvijas tilti“ (vykdo apie 93 proc. darbų) kartu su statybų bendrove „Borta“ nuo Smeltės pusiasalio pusės baigia įrengti kranto saugos sienutę.

Ji jau netrukus bus baigta ir tos pačios kompanijos pradės gilinti Malkų įlanką iki 14,5 metrų. Gilinimas vyks pagal I etapą didesnėje dalyje Malkų įlankos.

Paraleliai iš po Malkų įlankos Vakarų laivų gamyklos dokų toliau bus siurbiamas sunkiaisiais metalais užterštas gruntas.

Šiuo metu čia yra išvalyta apie 30 tūkst. kubinių metrų užteršto grunto. Iš viso Malkų įlankoje yra numatoma išvalyti apie 246 tūkst. kub. m užteršto grunto. Iškasus gruntą iš esmės bus pertvarkomos ir dokų duobės įrengiant vieną didžiulę dokų duobę, virš kurios stovės sutankinti „Vakarų laivų gamyklos“ dokai, įskaitant ir neseniai įsigyta „Panamax“ laivų remonto doką.

Vykdant Malkų įlankos akvatorijos ir apsisukimo rato gilinimą taip pat vyks ir Malkų įlankos krantinių pritaikymas naujam 14,5 metrų gyliui. Dabar prie daugumos krantinių yra 11 metrų, o kai kur net ir mažesnis gylis.

Pertvarkai ir ES lėšos

Per artimiausius kelerius metus į Malkų įlankos pertvarkymą vien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ketina investuoti apie 150–180 mln. eurų, priklausomai nuo viešųjų pirkimų pasiūlytų rangos darbų kainų.

Nemaža dalis darbų bus atliekama naudojantis ES lėšomis. Susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu gilinimo ir su aplinkosauga susietiems darbams iš ES Sanglaudos fondo bus skirta 57 mln. eurų.

„Pirmą kartą po daugybės metų atiduodame duoklę Malkų įlankai, siekiant padaryti joje dirbančias kompanijas pilnaverčiais uosto nariais, suteikiant stimulą tolesniam augimui. Čia turime ir didžiausią uosto darbdavį - „Vakarų laivų gamyklą“, ir didžiausią konteinerių krovos kompaniją - „Klaipėdos konteinerių terminalą“. Lietuvai tai ypač svarbūs verslai, kurie sumoka daug mokesčių, diegia technologines naujoves“, - Malkų įlankos darbų pradžios ceremonijos renginyje akcentavo susisiekimo ministras R.Masiulis.

Atsiranda sutarimai

„Vien Malkų įlankoje veikiančiuose terminaluose ir laivų remonto įmonėje yra sukurta daugiau kaip 2000 gerai apmokamų darbo vietų. Čia pagrindinis siekis yra akvatorijoje turėti 14,5 m gylį, kad būtų galima pilnai pakrauti ir remontuoti „Panamax“ tipo laivus“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jis akcentavo ir tai išvalius iš Malkų įlankos nuo sovietmečio susikaupusias taršias medžiagas, bus žengta į naują ekologinės kokybės lygį uoste, pagerės aplinka visame Klaipėdos mieste. Todėl daugiaplanis Malkų įlankos pertvarkymo projektas pagrįstai laikomas svarbia dovana, skirta Lietuvos šimtmečiui.

Pietinės uosto dalies išvystymas džiugina ir Klaipėdos miesto savivaldą, kuri save su uostu laiko partnere.

„Džiaugiamės, kad uostas vykdo pietinės dalies išvystymo planus, plėtoja savo veiklą ir infrastruktūros projektus“, - teigė vicemerė Judita Simonavičiūtė. Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas akcentavo, kad paskutiniuoju metu uostas ir miestas pastebimai daugiau bendrauja, moka ir gali susitarti ir tikimasi, kad abipusiai naudingas dialogas vyks ir ateityje.

Verslas dėlioja investicija

Malkų įlankos pertvarkymą planuojama baigti iki 2021 metų. Infrastruktūros pertvarkymas Malkų įlankoje koreguoja ir joje dirbančių kompanijų investicijų planus.

Jau įvyko konkursas ir prasidės Malkų įlankoje esančių 127–128 krantinių rekonstrukcija. Jas naudojanti „Klaipėdos konteinerių terminalo“ bendrovė jau paskelbė apie naujus keliasdešimt milijonų eurų investicijų planus.

Nauji gyliai koreguos ir Klaipėdos konteinerių terminalo darbą. Vaidotas Šileikas kalbėjo apie planus įsigyti naujus didesnius STS tipo kranus.

„Uosto direkcijos investicijos į Malkų įlanką tikrai atsipirks, nes jos leis pritraukti naujus krovinius“, - sakė V.Šileika. Klaipėdos konteinerių terminalas iki šiol turėdamas vieną prasčiausių konteinerių krovos infrastruktūrų dėl mažų gylių tarp rytinės Baltijos uostų, stebino nuolat augančiais krovos tempais. Todėl žodžiai, kad Malkų įlanka turi didžiulį augimo potencialą nėra tušti.

Didelius planus dėl naujų gylių puoselėja ir „Vakarų laivų gamykla“. Pagilinus įlanką ir įrengus naują dokų duobę „Vakarų laivų gamykla“ pagaliau galės pradėti naudoti „Panamax“ laivų doką, lygiaverčiai konkuruoti su didžiausiomis laivų statybos ir remonto kompanijomis Europoje.

Nauji gyliai, anot „Vakarų laivų gamyklos“ generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, leis papildomai panaudoti apie 15 ha nepanaudotos teritorijos krovai. Tai gerokai padidins „Vakarų laivų gamyklos“ grupės įmonės „Vakarų krova“ galimybes.

Kitais metais „Vakarų laivų gamykla“ minės įmonės veiklos 50 metų jubiliejų. A.Šileika mano, kad Malkų įlankos gilinimas ir krantinių rekonstrukcija yra puiki Uosto direkcijos dovana šio jubiliejaus proga. Vykstant Malkų įlankos pertvarkymui naujus projektus vykdys ir „Vakarų laivų gamykla“, kurios vadovas A.Šileika jau iš anksto pakvietė į būsimų naujų objektų atidarymus.

Nauji gyliai atvers geresnes veiklos galimybes ir „Malkų įlankos terminalui“. Malkų įlankoje krantinę ir jos panaudojimo planų, kurie susieti su didesniais gyliais, turi ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Ši kompanija taip pat iš esmės planuoja pertvarkyti šalia malkų įlankos esančią tarptautinės jūrų perkėlos teritoriją. Čia maždaug 50 ha ploto teritorijoje atsiras 3–5 atskirų multimodalinių terminalų krovos kompleksas, kuris KLASCO krovą padidins maždaug 6 mln. tonų per metus.