Lošimas vaikų likimais

Grėsmė šeimoms

Pasak K.Paulikės, Norvegijoje dėl vaikų teisių gynėjų tarnybos veiksmų kenčia ne tik Lietuvos, bet ir Čekijos, Slovakijos, Indijos vaikai.

"Buvo kuriozinis atvejis, kai, regis, iš Indijos diplomatų šeimos Norvegijoje buvo paimtas vaikas, nes jis valgė pirštais. Bet jų – tokios tradicijos, tokia kultūra. Norvegai lyg ir turėtų būti tolerantiški kitoms kultūroms, bet taip nėra", – teigė K.Paulikė.

Klaipėdos savivaldybės Šeimos tarybos pirmininkė neslėpė, kad nerimą jiems kelia Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos.

"Sakykime, kaimynai išgirdo, kad už sienos verkia vaikas, iškviečia policiją. Pagal naują įstatymą, šie atvažiavę paims jį iš šeimos, nežinia kur išveš, tik tada aiškinsis, kas gi vis dėlto įvyko ir ar iš viso reikėjo mažylį išplėšti iš artimos aplinkos", – situaciją modeliavo K.Paulikė.

Lietuvoje dažniausiai dirbama su asocialiomis rizikos grupės šeimomis, tačiau esą yra ir tokių šeimų, kurios nefigūruoja jokiuose sąrašuose, bet galbūt jos patiria krizę. K.Paulikė mano, kad Lietuvoje būtina dirbti prevencinį darbą, skatinti žmones pozityviai tėvystei.

Globėjų namuose – vibratoriai

Paradoksalu, kad globėjų šeimos Norvegijoje nėra taip kontroliuojamos, kaip biologinės šeimos.

Tai jau atvirai įvardijama verslu, kuriame moralines nuostatas ir sąžinę nustumia pinigai. Nes informavusieji apie "skriaudžiamą" vaiką gauna premijas, o globėjai – dideles išmokas.

"Beje, tos kompanijos, kurios verčiasi vaikų paėmimu iš tariamai blogų biologinių šeimų, yra ne tik norvegų, į tai įsivėlę ir švedai, ir britai. Tačiau teko kalbėtis su ten gyvenančiais lietuviais, tarp kurių gaji sąmokslo teorija, esą norvegai anksčiau buvo uždara šalis ir jiems dabar reikia atnaujinti genofondą, todėl ir įsigalėjo ši nežmoniška vaikų paėmimo iš emigrantų šeimų praktika", – pasakojo K.Paulikė.

Esą remiantis statistika, emigrantų vaikų iš biologinių šeimų dėl įvairiausių priežasčių paimama ir atiduodama globėjams kur kas daugiau nei iš norvegų šeimų. K.Paulikė tikino, jog turi informacijos, kad pro pirštus žiūrima į tai, kas vyksta globėjų šeimose.

Viena lietuvė dirbo homoseksualioje dviejų vyrų šeimoje, kurie buvo pasiėmę globoti vaiką.

"Ji matė visa tai iš vidaus, nes tvarkė jų namus, globėjų virtuvėje mėtydavosi vibratoriai, stringai, kitokie sekso žaisliukai. Tas vaikas tokioje aplinkoje augo. Moteris pasakojo, kai jie ketino imti globoti vaiką, tarnybos juos iš anksto informavo, kad susitvarkytų. O kaip toliau tas vaikas auga, niekam neberūpi ir niekas nežino", – tvirtino K.Paulikė.

Esą tarnybos vienais globėjais susidomėjo tik tada, kai globojamas paauglys, pabėgęs nuo jų, nusižudė.

Dabar prisimintas ir amžiaus žudiku vadinamo Anderso Breiviko atvejis, kuris taip pat keliavo iš vienos į kitą globėjų šeimas.

"Girdėjau, kad kažkada jo biologinė mama pavargo nuo vaiko ir pasiūlė jį globoti kitiems, pradžioje savaitgaliais, paskui ir visam laikui. Taip prasidėjo jo kelionė per globėjus iki visiškos tragedijos", – sakė K.Paulikė.

Grįžta į Lietuvą

Klaipėdos savivaldybės Šeimos tarybos pirmininkės teigimu, organizacija palaiko ryšius su emigrantų bendruomene Norvegijoje ir esą tie, kurie yra stebimi Vaiko teisių tarnybos prievaizdų, jau pasirengę vykti namo.

"Iš tos siaubingos situacijos yra ir teigiamas dalykas. Galbūt lietuviai pagaliau sugrįš į Lietuvą ir dauguma jų jau grįžta. Žinome, kad daugiau nei šimtas šeimų pasirengę parvažiuoti. Labai tikiu, kad čia susikursime mūsų kultūrai artimą vaikų auklėjimo sistemą be jokių mušimų, kaip dabar mums tai bando prikišti norvegiško modelio palaikytojai", – tvirtino K.Paulikė.

Blokuoja paramą?

Esą kartais eskaluojama, kad visuomeninės tėvų organizacijos nori toliau nebaudžiami mušti ir skriausti savo vaikus, todėl būtent ir reikia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų.

"Norėčiau pabrėžti, kad mūsų organizaciją sudaro ne asocialūs asmenys, o pedagogai, psichologai, teisininkai, normalūs, padorūs tėvai, kuriems kaip tik rūpi ne tik savi, bet ir svetimi vaikai. Yra tokia nuostata, esą mes bijome pataisų, nes patys smurtaujame. Tai – visiškas absurdas", – piktinosi K.Paulikė.

Moteris teigė, kad jai kelia tam tikrų įtarimų neaiškūs dalykai, kodėl visuomeninius projektus gausiai finansuojantys Norvegijos fondai ignoruoja paraiškas, skatinančias tėvų švietimą ir šeimų stiprinimą.

"Kai mūsų nevyriausybinė organizacija teikė tokią paraišką, mūsų paklausė, kuo čia dėti tėvai? Labai nustebome. Paaiškėjo, nė viena tėvų organizacija negavo prašytos paramos, o ji suteikta moterų organizacijoms, gėjų ir lesbiečių atstovų veiklai, tolerancijai skatinti. Šeimų švietimui nebuvo skirta nė cento. Nežinia, kam tai naudinga?" – retoriškai klausė K.Paulikė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

westa

westa portretas
p. Auryliene, ar tie 456 jūsų minimi vaikai dar tebekenčia tose 350 rizikos šeimų? Kodėl jūsų tarnyba turėdama skaičius ir informaciją negelbėja tų vaikų?

Visiems

Visiems  portretas
patariantiems nevažiuoti turiu klausimėlį:o ką jūs galite pasiūlyti normaliam žmogui Lietuvoje?Minimumo algą, didžiulę socialinę atskirtį,kasdieninį piliečio nesaugumą ne tik prieš kriminalinius nusikaltėlius, bet ir įteisintus?Tokius kaip monopolinės įmonės, bankai, visokios rūšies išnaudotojų verslas, antstoliai ir t.t..Šimtai tūkstančių jau už skurdo ribos, jūs siūlote ir išvažiavusiems prie jų prisidėti?

Na

Na portretas
Lietuvos Respublikos Konstitucija 13 straipsnis „Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje. Draudžiama išduoti Lietuvos Respublikos pilietį kitai valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenumato kitaip.“
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių