- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Apsisprendė: įbaugintos Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybos prievaizdų, maždaug 100 lietuvių šeimų ketina palikti šią šalį ir grįžti į Lietuvą.
-
Įžvalgos: Klaipėdos savivaldybės Šeimos tarybos pirmininkė K.Paulikė įsitikinusi, kad reikia šviesti tėvus ir kurti šeimai palankią aplinką, o ne išplėšti iš jos vaikus, kilus menkiausiam nesusipratimui.
Grėsmė šeimoms
Pasak K.Paulikės, Norvegijoje dėl vaikų teisių gynėjų tarnybos veiksmų kenčia ne tik Lietuvos, bet ir Čekijos, Slovakijos, Indijos vaikai.
"Buvo kuriozinis atvejis, kai, regis, iš Indijos diplomatų šeimos Norvegijoje buvo paimtas vaikas, nes jis valgė pirštais. Bet jų – tokios tradicijos, tokia kultūra. Norvegai lyg ir turėtų būti tolerantiški kitoms kultūroms, bet taip nėra", – teigė K.Paulikė.
Klaipėdos savivaldybės Šeimos tarybos pirmininkė neslėpė, kad nerimą jiems kelia Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos.
"Sakykime, kaimynai išgirdo, kad už sienos verkia vaikas, iškviečia policiją. Pagal naują įstatymą, šie atvažiavę paims jį iš šeimos, nežinia kur išveš, tik tada aiškinsis, kas gi vis dėlto įvyko ir ar iš viso reikėjo mažylį išplėšti iš artimos aplinkos", – situaciją modeliavo K.Paulikė.
Lietuvoje dažniausiai dirbama su asocialiomis rizikos grupės šeimomis, tačiau esą yra ir tokių šeimų, kurios nefigūruoja jokiuose sąrašuose, bet galbūt jos patiria krizę. K.Paulikė mano, kad Lietuvoje būtina dirbti prevencinį darbą, skatinti žmones pozityviai tėvystei.
Globėjų namuose – vibratoriai
Paradoksalu, kad globėjų šeimos Norvegijoje nėra taip kontroliuojamos, kaip biologinės šeimos.
Tai jau atvirai įvardijama verslu, kuriame moralines nuostatas ir sąžinę nustumia pinigai. Nes informavusieji apie "skriaudžiamą" vaiką gauna premijas, o globėjai – dideles išmokas.
"Beje, tos kompanijos, kurios verčiasi vaikų paėmimu iš tariamai blogų biologinių šeimų, yra ne tik norvegų, į tai įsivėlę ir švedai, ir britai. Tačiau teko kalbėtis su ten gyvenančiais lietuviais, tarp kurių gaji sąmokslo teorija, esą norvegai anksčiau buvo uždara šalis ir jiems dabar reikia atnaujinti genofondą, todėl ir įsigalėjo ši nežmoniška vaikų paėmimo iš emigrantų šeimų praktika", – pasakojo K.Paulikė.
Esą remiantis statistika, emigrantų vaikų iš biologinių šeimų dėl įvairiausių priežasčių paimama ir atiduodama globėjams kur kas daugiau nei iš norvegų šeimų. K.Paulikė tikino, jog turi informacijos, kad pro pirštus žiūrima į tai, kas vyksta globėjų šeimose.
Viena lietuvė dirbo homoseksualioje dviejų vyrų šeimoje, kurie buvo pasiėmę globoti vaiką.
"Ji matė visa tai iš vidaus, nes tvarkė jų namus, globėjų virtuvėje mėtydavosi vibratoriai, stringai, kitokie sekso žaisliukai. Tas vaikas tokioje aplinkoje augo. Moteris pasakojo, kai jie ketino imti globoti vaiką, tarnybos juos iš anksto informavo, kad susitvarkytų. O kaip toliau tas vaikas auga, niekam neberūpi ir niekas nežino", – tvirtino K.Paulikė.
Esą tarnybos vienais globėjais susidomėjo tik tada, kai globojamas paauglys, pabėgęs nuo jų, nusižudė.
Dabar prisimintas ir amžiaus žudiku vadinamo Anderso Breiviko atvejis, kuris taip pat keliavo iš vienos į kitą globėjų šeimas.
"Girdėjau, kad kažkada jo biologinė mama pavargo nuo vaiko ir pasiūlė jį globoti kitiems, pradžioje savaitgaliais, paskui ir visam laikui. Taip prasidėjo jo kelionė per globėjus iki visiškos tragedijos", – sakė K.Paulikė.
Grįžta į Lietuvą
Klaipėdos savivaldybės Šeimos tarybos pirmininkės teigimu, organizacija palaiko ryšius su emigrantų bendruomene Norvegijoje ir esą tie, kurie yra stebimi Vaiko teisių tarnybos prievaizdų, jau pasirengę vykti namo.
"Iš tos siaubingos situacijos yra ir teigiamas dalykas. Galbūt lietuviai pagaliau sugrįš į Lietuvą ir dauguma jų jau grįžta. Žinome, kad daugiau nei šimtas šeimų pasirengę parvažiuoti. Labai tikiu, kad čia susikursime mūsų kultūrai artimą vaikų auklėjimo sistemą be jokių mušimų, kaip dabar mums tai bando prikišti norvegiško modelio palaikytojai", – tvirtino K.Paulikė.
Blokuoja paramą?
Esą kartais eskaluojama, kad visuomeninės tėvų organizacijos nori toliau nebaudžiami mušti ir skriausti savo vaikus, todėl būtent ir reikia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų.
"Norėčiau pabrėžti, kad mūsų organizaciją sudaro ne asocialūs asmenys, o pedagogai, psichologai, teisininkai, normalūs, padorūs tėvai, kuriems kaip tik rūpi ne tik savi, bet ir svetimi vaikai. Yra tokia nuostata, esą mes bijome pataisų, nes patys smurtaujame. Tai – visiškas absurdas", – piktinosi K.Paulikė.
Moteris teigė, kad jai kelia tam tikrų įtarimų neaiškūs dalykai, kodėl visuomeninius projektus gausiai finansuojantys Norvegijos fondai ignoruoja paraiškas, skatinančias tėvų švietimą ir šeimų stiprinimą.
"Kai mūsų nevyriausybinė organizacija teikė tokią paraišką, mūsų paklausė, kuo čia dėti tėvai? Labai nustebome. Paaiškėjo, nė viena tėvų organizacija negavo prašytos paramos, o ji suteikta moterų organizacijoms, gėjų ir lesbiečių atstovų veiklai, tolerancijai skatinti. Šeimų švietimui nebuvo skirta nė cento. Nežinia, kam tai naudinga?" – retoriškai klausė K.Paulikė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas3
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės7
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...
-
Apleistas pastatas bus parduotas aukcione: matininkai pagaliau įveikė užduotį11
Istorija dvelkianti Puodžių gatvė turi savo bėdą – 13 numeriu pažymėtą pastatą. Daugelis klaipėdiečių prisimena, kad jame ilgą laiką veikė „Caritas“, vienoje jo dalyje varguoliai gaudavo rūbų, kitoje veikė pigiausia visoje K...
-
Švenčiant Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines – tradicinis bėgimas uostamiestyje14
Minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų batalionas pirmą kartą kviečia klaipėdiečius prisijungti prie tradicinio bėgimo, kuris vyks jau šį penktadienį, kovo 29-ąją. ...
-
Gamtinių reikalų – į Neringos skverą3
Neringos kvartale, prie daugiabučių namų, savaitgalį du neblaivūs asmenys demonstravo, kad neturi jokio gėdos jausmo. Viešoje vietoje jie praeivių ir nepilnamečių akivaizdoje atlikinėjo gamtinius reikalus. Vienas tai darė priešais vaik...
-
Kuprinė evakuacijai – pigiau nei siūlo verslas39
Karo bijantiems lietuviams verslininkai jau siūlo pirkti gerokai per šimtą eurų kainuojančią evakuacinę kuprinę. Joje esą yra visi reikalingi daiktai, kurių galėtų prireikti prasidėjus kariniams veiksmams. Tačiau daugelį šių daikt...
-
Klaipėdoje – dar viena erdvė jaunimui2
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje atverta nauja Atvira jaunimo erdvė. Tilžės gatvėje įsikūrusiame bibliotekos padalinyje nuo šiol įrengta vieta, kur jaunuoliai galės praleisti laisvalaikį. Įkurtuves ...