Ligoninės praeitis sugulė į knygą

Pristatė antrąją knygą

Ankstyvą penktadienio rytą Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo skyriuje buvo neįprastai daug medikų ir garbingų svečių. Jiems pristatyta dar spaustuvės dažais kvepianti antroji knyga „Respublikinė Klaipėdos ligoninė pakeliui į šimtmetį“.

Knygoje apžvelgiamos medicinos ištakos iki 1933 m., kai buvo įkurta Raudonojo Kryžiaus ligoninė (dabartinė Respublikinė Klaipėdos ligoninė), pateikiama informacijos apie uostamiesčio medicinos, farmacijos, mokslinės draugijos istoriją. Leidinyje nemažai nuotraukų, archyvinių dokumentų.

Vertingiausia šio leidinio dalimi laikoma medicinos ištakų apžvalga iki 1933 m., nes iki tol tokia informacija niekur nebuvo skelbiama.

Knygos autoriai – dabartinis ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas, istorikas ir archeologas doc. dr. Arūnas Baublys, žurnalistė Gražina Juodytė. Prie knygos kūrimo taip pat prisidėjo fotomenininkas Vytautas Karaciejus, leidyklos vadovas Antanas Stanevičius ir dizaineris Ernestas Šimkūnas.

Du didžiulius istorijos etapus bei takoskyrą tarp jų atspindi net skirtingos puslapių spalvos: medicinos ištakos ir ligoninės istorija iki karo patikėta istorikui Arūnui Baubliui – ši dalis spausdinta ant pageltusių lapų, o baltieji lapai – laikotarpis nuo 1945-ųjų iki dabarties – atiduoti užpildyti žurnalistei G.Juodytei.

Pirmoji knyga apie ligoninę pasirodė daugiau kaip prieš 25 metus.

Jos autorius, tuometis ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas Kazimieras Garalis surinko iš visų skyrių nuotraukas, ilgamečių gydytojų prisiminimus ir sudėjo į nedidelį leidinį, kuriame pateikta šiek tiek istorijos faktų, tuometinės nūdienos atspindžių.

Pristatymas: antroji knyga apie ligoninę – solidi istoriniais faktais. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Solidi – faktais ir svoriu

„Drįstu sakyti, kad šiandien turime knygą, kuri naudinga istorikams, plačiajai visuomenei ir kiekvienam medikui, nepriklausomai nuo to, kurioje ligoninėje jis dirba“, – sakė R.Sakalauskas.

Stora, 250 puslapių knyga – išties solidi ne tik surinkta istorine medžiaga, bet ir savo svoriu. Ji sveria apie 2,5 kg. Kai kurie prie knygos kūrimo prisidėję autoriai šmaikštavo, kad knyga tokia sunki dėl įdėtos meilės.

Direktorius juokavo, kad pagal surinktą medžiagą knyga galėjo sverti ir gerokai daugiau.

Porą metų buvo skirti tiksliniam medžiagos rinkimui Vilniaus ir Berlyno archyvuose, kur 1939 m. buvo perkelti ligoninės archyvai. Dalis medžiagos, nuotraukų, dokumentikos buvo likę pačioje ligoninėje.

Pasak istorija besidominčio R.Sakalausko, sunkiausia buvo susisteminti visą surinktą medžiagą ir atrinkti vertingiausius dalykus.

Minėdamas kai kuriuos istorijos faktus, ligoninės vadovas tikino, kad apie kiekvieną knygos skyrių dar būtų galima parašyti po atskirą knygą.

Dėmesys: kiekvienas ligoninės darbuotojas gaus dovanų po knygą. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Moralinė duoklė praeičiai

Vertingiausia šio leidinio dalimi laikoma medicinos ištakų apžvalga iki 1933 m., nes iki tol tokia informacija niekur nebuvo skelbiama. A.Baublys taip pat aptiko įdomių su ligonines istorija susijusių faktų.

„Pati mintis apie knygą kristalizavosi apie 10–15 metų. Pajutau, kad nuoširdžiai dirbantys medikai po 50 metų lika užmarštyje. Norėjosi, kad prisiminimas apie juos liktų ateities kartoms. Mane nuolat kirbino tokia moralinė mintis.

Ligoninė nuo įkūrimo pradžios turi tvirtas tradicijas, kai buvo kreipiamas dėmesys į dvasinę darbuotojų savijautą, tarpusavio ryšius, kaip jie reaguoja ir priima įvairius netikėtumus ne tik medicinos srityje, bet kiek jie yra stiprūs dvasiškai kaip žmonės. Negalėdamas būti dvasiškai tvirtu negali padėti ir kitam“, – sakė R.Sakalauskas.

Pasak direktoriaus, šios ligoninės privalumas – žmogiški, liberalūs santykiai, tad šią tendenciją norėjosi išlaikyti ir ateities kartoms. Neatsitiktinai ligoninę puošia anksčiau dirbusių gydytojų nuotraukos. Taip naujai pradėjusiems dirbti, jauniems gydytojams norima priminti, kad istorija kuriama ne tik šiandien, o nuo pat ligoninės įkūrimo.

Prireikė net maldos

„Knyga ir muzika – mūsų gyvenimo esmė. Be knygos nebūtų nei praeities, nei ateities“, – tokiais žodžiais renginį pradėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojas Zigmas Juzumas, taip pat prisidėjęs prie naujojo leidinio pasirodymo.

Knygos pristatyme dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas juokavo, kad per aštuonerius darbo metus dar nėra buvę tokio ankstyvo knygos pristatymo.

Bendraautoriai: prie knygos gimimo prisidėjo E.Šimkūnas (pirmas iš kairės), A.Stanevičius, G.Juodytė, A.Baublys ir V.Karaciejus. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Aštuntą valandą ryto tiesiai iš lėktuvo atvažiavęs miesto vadovas teigė, kad tai jo pagarbos ženklas Respublikinės Klaipėdos ligoninės bendruomenei.

„Klaipėdos istorija – baltu chalatu“, – taip knygą apibūdinęs meras įsitikinęs, kad ji bus naudinga ne tik Klaipėdai ir jos gyventojams.

Knygos dizaineris E.Šimkūnas prisiminė, kad paskutinės savaitės prieš knygos pasirodymą prilygo šturmui – jie kartu su ligoninės darbuotojais susitikdavo po kelis kartus per dieną, tačiau tai buvo puikus pavyzdys, kaip gali dirbti puikiai susistygavusi ir susitelkusi komanda.

G.Juodytė prisipažino lengvai sutikusi tapti knygos bendraautore, nes kas savaitę rašydama dienraščiui ciklą „Klaipėdos akvareles“ jau buvo prisilietusi prie ligoninės istorijos. Tačiau kūrybos procesas buvo gerokai sunkesnis, nei tikėtasi.

„Knyga skiriasi nuo darbo laikraščiui. Labai įklimpau į jos rašymą tiesiogine žodžio prasme. Baiminausi, kad nespėsiu laiku baigti. Net prašiau draugų pasimelsti, kad spėčiau“, – apie sunkų naujojo leidinio gimimą prasitarė kelių knygų autorė G.Juodytė.

Ruošiasi trečiajai knygai

Neatsitiktinai knygos pristatyme kalbėta ir apie naujas technologijas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tomografijų skyriaus vedėjas Artūras Čiuvašovas pristatė vienintelį Lietuvoje naujos kartos kompiuterinį tomografą, keičiantį požiūrį į diagnostiką, ir robotizuotą prostatos biopsiją, atliekamą magnetinio rezonanso tomografu.

Šios naujos pažangios technologijos tarsi sujungia praeitį, dabartį ir ateitį ir kartu tampa pradžia naujai, trečiajai, knygai, kuri jau planuojama ir po truputį ruošiama.