- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo XVI a. pajūrio miškai nuolat susidurdavo su grėsme išnykti – viržynų deginimai bitininkystės sumetimais, intensyvi ganiava, besaikiai kirtimai skurdino miško gamtinę sudėtį ir alino dirvožemį. Šiandien čia veši atsodinti pušynai, o pajūrio juostos svarba pripažįstama valstybiniu ir pasauliniu lygiu. Tik ar galime ramiau atsipūsti?
Siekia išsaugoti savitumą
Pajūrio miškų masyvai pristabdo stiprius vėjus ir audras bei apsaugo gyvenvietes nuo smėlio pustymo. Svarbūs jie ir vietinei biologinei įvairovei.
Pavyzdžiui, vien Pajūrio regioninio parko teritorijoje aptinkama 118 paukščių rūšių, maždaug pusė jų čia peri, daugelis gyvūnų įrašyti į Raudonąją knygą. O pati Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Siekiant išsaugoti natūralią gamtos pusiausvyrą, tam tikrose pajūrio teritorijose, pavyzdžiui, miško dalyje prie Olando Kepurės, miškininkavimas yra orientuotas į kitus nei medienos teikimas į rinką tikslus.
„Išvirtę medžiai čia paliekami natūraliam išnykimui, pūdami jie tampa vertingi gyvūnams, kitai augmenijai. Mūsų miškuose trūksta negyvosios medienos, ir tai yra gamtosauginė priemonė biologinei įvairovei plėtoti, skatinti. O anksčiau būdavo laikomasi nuostatos, kad kiekvienas nudžiūvęs medis ar virtuolis turi būti pašalinamas, kad neplistų ligos“, – aiškino Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius.
Jo pastebėjimu, gamtotvarkos darbai ne visada sutampa su miškininkystės priemonėmis.
„Įprastai miškininkų prioritetas – įveisti kuo daugiau miškų, o pagal gamtosaugines idėjas kai kada vertybė yra ne medis, o miško pieva. Antai dalyje Plazės gamtinio rezervato yra atviros buveinės ir, kad nežūtų tam tikros vertybės, turi būti taikomos atitinkamos priemonės: krūmų, atžalų šalinimas, šienavimas, ganiava“, – vardijo pašnekovas.
Vietinių miškų išlikimui iššūkius kelia ir spartėjanti klimato kaita, ir gamtos procesai – stiprėja audros, šiltesnės ir trumpesnės žiemos ilgina augalų vegetacinį laikotarpį, o užsitęsiančios sausros didina gaisringumą. Pavyzdžiui, jūra ties Olando Kepurės skardžiu per metus pasiglemžia apie 40 cm sausumos ruožo, o pats skardis po truputį slenka dėl siaučiančių vėjų ir audrų, poilsiautojų lankymo.
Juntama žmonių įtaka
Vietiniai miškai skirti ne tik biologinėms vertybėms ar gamtiniam kraštovaizdžiui išsaugoti, bet ir rekreacinėms lankytojų reikmėms užtikrinti.
Kasmet pajūrį aplanko keli milijonai poilsiautojų, kurių įtaka netrunka pasijusti: likusios šiukšlės, kurtų laužų liekanos, išmindžioti kopagūbriai.
Nors, kaip sako Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkas Ričardas Staponkus, lankytojai sąmoningėja: „Tenka kai kur apriboti automobilių pravažiavimą miško keliukais, randame ir išmestų padangų, tačiau priekabomis šiukšlių žmonės nebeverčia, kaip pasitaikydavo ankstesniais laikais.“
Pajūrio regioninio parko vadovas D.Nicius sako, kad pajūrio smėlio ruožas ir miškai tarpusavyje labai susiję. Valstybiniai miškai turi priėjimą prie jūros, o smėlėtą jos pakrantę veikiantys vėjai dažnai smėlį išpusto ir neša į žemyną. „Viena bėda – prarandame pajūrio teritoriją ir krantus, kita – smėlis patenka į mišką ir jame augančios pušys tiesiog nudžiūva“, – pasakojo jis.
Dėl to negalima ardyti įrengtų kopų sutvirtinimų – žabų klojinių ir tvorelių, juolab kurti iš jų laužų. Kai siaučia uraganiniai vėjai, praardyti klojiniai greičiau išyra ir nebesustabdo smėlio.
Ne mažiau svarbu ir kad lankytojai naudotųsi specialiai įrengtais takais, laiptais – nesileistų žemyn pačiomis kopomis, neišmindžiotų želiančios augalinės dangos, kuri taip pat sulaiko smėlį.
Stinga investicijų
Iki patvirtinant parko vidinės miškotvarkos projektą 2013 m., miškai Kuršių nerijoje buvo tvarkomi panašiai kaip ir žemyninėje šalies dalyje. Dabar labiau siekiama atsigręžti į kraštovaizdžio grožį, ypač – į priešgaisrinę saugą, taip pat ekologinių sistemų subalansavimą.
„Miškininkystės srities darbai yra įvairūs. Vieni jų neša pelną, kiti būtini miško ekosistemai išsaugoti, kraštovaizdžiui nepažeisti. Nerijoje aktualūs būtent aplinkotvarkos darbai – reikia šalinti sumedėjusią augaliją, retinti atžalas ir pan. Neretai pastebime, kad miškininkams tiesiog pritrūksta jėgų, lėšų būtent tiems darbams, kurie neapsimoka, jie atliekami tada, kai yra galimybių“, – pastebėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser.
Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis neneigė – gamtosaugai, aplinkai svarbių teritorijų priežiūrai bei tvarkymui lėšų šiandien stinga.
„Jų bandoma gauti iš įvairių projektų, programų ar epizodiškai iš valstybės biudžeto. Tačiau stabilių, kad ir nedidelių finansinių injekcijų tokiai veiklai kol kas nėra, – teigė ministerijos atstovas, pokyčius siejantis su valstybinių miškų valdymo pertvarka: – Nors urėdijų ekonominis efektyvumas šiandien nėra prastas, tačiau įgyvendinus reformą – sujungus jas į vieną įmonę, miškų biologinės įvairovės apsaugos galimybės gerokai išaugtų. Vertingiausios gamtiniu požiūriu miškų teritorijos galės būti saugomos ir tvarkomos gerokai efektyviau.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo1
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus2
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?6
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas4
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?2
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus30
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų17
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...