Laivybos administracijoje – landos korupcijai

Fiksavo korupcijos apraiškas

Tokias išvadas pateikė šią administraciją įsteigusios Susisiekimo ministerijos vidaus auditas.  Susisiekimo ministerija viešai išplatintame pranešime teigė, kad Lietuvos saugios laivybos administracijoje (LSLA) paliktos landos korupcijai, neefektyviai naudojamas valstybės turtas ir biudžeto lėšos.

„Taisytinų dalykų Lietuvos saugios laivybos administracijos veikloje aptikta nemažai. Esminis dalykas, kuris tikrai nebus toleruojamas – tai korupcijos apraiškos ir galimybė joms egzistuoti. Ši situacija privalės keistis nedelsiant“, - teigė susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.

Specialiųjų tyrimų tarnybos ikiteisminiuose tyrimuose du Lietuvos saugios laivybos administracijos darbuotojai pripažinti kaltais, vienam iškelta baudžiamoji byla ir jis nuteistas. Susisiekimo ministerijos auditas korupcijos apraiškas fiksavo penkiose LSLA veiklos srityse: kyšininkavimas registruojant laivus Lietuvos vidaus vandenų laivų registre, įrašant į eilę laivavedžio egzaminui laikyti ir padedant išlaikyti laivavedžio egzaminą, išduodant laivų techninės apžiūros aktus, skiriant baudas už administracinės teisės pažeidimus bei konsultuojant LSLA kompetencijos klausimais.

Per daug patalpų...

Auditoriai pasiūlė įvertinti galimybę vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacijos egzaminų organizavimo ir vykdymo funkcijas perduoti kitai nepriklausomai institucijai.

Vidaus audito duomenimis, LSLA administracinėse patalpose vienam darbuotojui tenka gerokai daugiau ploto nei nustato normatyvai, įstaiga turi nemažai jos funkcijoms nereikalingo nekilnojamojo turto, neefektyviai naudoja apie pusę turimų transporto priemonių.

Kauno padalinyje vienam administracijos darbuotojui tenka 51,1 kv.m  bendro patalpų ploto. Tai viršija Finansų ministro įsakymu nustatytą norminę šio rodiklio reikšmę – 28 kv m. Padalinyje, kurio patalpų plotas – 357,68 kv.m, dirba 7 darbuotojai ir 1 valytoja.

Apie 38 proc. daugiau ploto vienam darbuotojui tenka ir Klaipėdoje esančiose LSLA patalpose, kur dirba 73 darbuotojai. LSLA rekomenduota dalies patalpų atsisakyti.

Turtas naudojamas neefektyviai

Audito išvadoje teigiama, kad LSLA turi nereikalingo nekilnojamojo turto. Nustatyta, kad LSLA valdo Šventosios, Nidos ir Juodkrantės švyturių pastatus ir statinius, stovinčius žemėje, kuriai neatlikti kadastriniai matavimai. Šie žemės sklypai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, neįtraukti į buhalterinę apskaitą. Dalis švyturių statinių yra nenaudojami.

Auditas parodė, kad LSLA veikloje nepakankamai efektyviai naudojama apie pusė transporto priemonių: 9 (iš 20) tarnybiniai automobiliai, 5 (iš 9) priekabos, 3 (iš 4) motoriniai kateriai, 3 (iš 6) motorinės valtys ir hidrografinis laivas „Varūna“. Nors matavimai jūroje trunka apie 20 dienų per metus, hidrografinio laivo įgula išlaikoma ištisus metus.

2016 m. laivo įgulos išlaikymas kainavo 70,5 tūkst. eurų, nors matavimai vyko tik 23 dienas.

Auditoriai rekomenduoja atsisakyti šio pasenusio laivo ir jo įgulos, ieškoti alternatyvių galimybių, kuriomis būtų užtikrinta bendro naudojimo vandens kelių jūroje tinkamumo navigacijos priežiūra ir kontrolė.

LSLA direktoriaus pareigas laikinai einantis Mindaugas Česnauskis sakė, kad yra rengiamas veiksmų planas, kaip pašalinti Susisiekimo ministerijos vidaus audito nustatytus trūkumus. Dėl „Varunos“ laivo ketinama ieškoti sprendimų. Jis nėra senas – statytas 2003 metais. Laivui tai nėra didelis amžius.