- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Balandžio pabaigoje atidarius laivybą Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos kanalu) nuo Lankupių šliuzo daugybė klausimų kilo kanalu ketinantiems plaukti pramoginių laivų savininkams.
Taip yra todėl, kad kanalu iki šiol beveik niekas negalėjo plaukioti. Laivyną stabdė ne tik dažniausiai užverti šliuzai, bet ir patys laivybos kanalai, kur nebuvo garantijos, kad yra tinkamas gylis. Dalis entuziastų su kateriais elektriniais varikliais bandė paplaukioti kanalu ir susidūrė su problemomis, tiksliau medžių išvartomis.
Į klausimus dėl laivybos šiame kanale kreipiausi į Lietuvos vidaus vandens kelių direkciją. Į klausimus atsakė šios direkcijos Kelių ir hidrotechninių statinių priežiūros tarnybos viršininkas Aurelijus Rimas.
– Ar Karaliaus Vilhelmo kanalas yra įtrauktas į Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sistemą?
– Tiek 22 kilometrų Karaliaus Vilhelmo kanalas, tiek 1,9 kilometrų ilgio Drevernos upė yra įtraukti į Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą. Iš viso jame 13 vandens telkinių. Jų bendras ilgis 822 kilometrai. Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašas buvo sudarytas dar 1995 metais. Tada jame buvo 556,3 kilometrai vandens kelių. Vėliau sąrašas kelis kartus buvo pildomas. Karaliaus Vilhelmo kanalas (22 km) ir Minijos žiotys iki Lankupių (19 km) į tą sąrašą įtraukti dar 2001 metais. Vėliau 2008 m. buvo patikslinta, kad Karaliaus Vilhelmo kanalu ir Minijos žiotimis iki Lankupių gali būti plėtojama tik keleivinė ir pramoginė laivyba. Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu į sąrašą buvo įtraukta ir Drevernos upė (1,9 km).
– Kokie gyliai yra garantuojami šiame kanale? Kokioms vidaus vandens kelių transporto priemonėms leidžiama plaukti, mat dalis laivų savininkų nuogąstauja, kad galės plaukti tik žvejybinio ir kultūrinio projekto ,,Žuvies keliu“ dalyviai?
– Projektiniai matmenys nustatyti Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklėse, tačiau įvertinus kanalo būklę, ir atsižvelgiant kad Drevernos upėje projektinis gylis, taip pat garantinis gylis 1,2 m, ir Karaliaus Vilhelmo kanale kelio valdytojas (VĮ Vidaus vandens kelių direkcija) šiam sezonui nustatė 1,2 m garantuojamą gylį. Plaukioti kanalu gali visi, tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad išplaukti iš kanalo ar į kanalą iš Drevernos ar į Dreverną gali laivai, kurių plotis apie 3 (iki 3) m, kadangi Drevernos upėje įrengtas Drevernos šliuzas (eksploatuoja ir priklauso – AB „Klaipėdos vanduo“), kurio plotis 3,3 m.
– Laivų savininkai tikina, kad praplaukimas kanalu visą laiką buvo probleminis, ypač ties Lankupių šliuzu ir Svencelės pelkių mišku. Ar buvo atlikti kokie nors valymo darbai Vilhelmo kanale ties minėtomis vietomis? Ir kada?
– Ties Lankupių šliuzu iki Minijos upės ruože 2016 m. atlikti valymo darbai. Kanale gylis pakankamas. Be valymo darbų ties tiltu per Dreverną buvo pašalinti povandeninės kliūtys – mediniai poliai). Problema iš dalies liko ties kanalo ištaka iš Minijos, buvusios išvalytos salos vieta, kur yra tendencija kauptis nešmenimis (matyt įtakoja šios vietos padėtis – nešmenys tėkmės pernešami Minijoje ties kanalu, sulėtėjus tėkmei, nusėda). Gyliai šioje vietoje nuolat tikrinami, informacija skelbiama direkcijos tinklalapyje. Gylis ties 1,2 m riba yra užtikrinamas. Perspektyvoje ieškosime hidrotechninių galimybių (buna, nukreiptuvas, akmenų metinys ar kt.) nešmenų nukreipimui taip, kad nešmenys nusėstų pakrantėje ar būtų nukreipiami žemyn Minija, kur gyliai yra pakankami. Esant reikalui bus atliekami pakartotiniai konkrečios vietos valymo darbai, prieš naudojant hidrotechnines priemones. Kanalas neplatus, sąlyginai seklus – apie 2 m, pakrantėse medžiai ir t.t, šiltuoju metų laikotarpiu stebimas vandens augmenijos augimo suaktyvėjimas – tai gali būti papildomas nepatogumas vandens transporto naudotojams. Intensyvėjant laivybai kanale ši problema turėtų sumažėti, kitu atveju bus imamasi augmenijos šalinimo darbų.
– Kokia karaliaus Vilhelmo kanalo dalimi galima laivyba? Ar stovi ženklai draudžiantys plaukti kanalu nuo Drevernos tolyn Klaipėdos link?
– Pagal Vyriausybės nutarimą laivybai priskirtas visas kanalas, todėl būtų galima plaukti iki pat Klaipėdos. Daugiausiai naudojamas 8,7 km ruožas (kuris patvirtintas kelio valdytojo kaip eksploatuojamas, informacija paskelbta direkcijos tinklalapyje) iki Drevernos upės, toliau plaukimas galimas, tačiau vandens transporto naudotojo rizika. Reikia žinoti, kad Klaipėdos nepasieksite, kadangi plaukimas kanalu uždarytas pralaidomis per kelius ir geležinkelį ties Klaipėdos uosto prieigomis.
Pagal aplinkosaugos sąlygas ir Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentus yra nustatytas ribojantis plaukimo greitis – 5 km per val.
– Ar yra planuojama sutvarkyti Drevernos šliuzą, kad praplaukimas Karaliaus Vilhelmo kanalu ir Drevernos upe būtų patogesnis?
– Drevernos šliuzas yra atidaromas, praplaukimo plotis 3,3 m. Kaip minėta jis turi šeimininką – AB „Klaipėdos vanduo“. Plotis ir yra pagrindinė kliūtis didesnių laivų išplaukimui iš Drevernos prieplaukos ir iš Atmatos – Mingės pusės atplaukiančių didesnių laivų įplaukimui.
Svarstytina ateityje šį šliuzą arba rekonstruoti į platesnį (jeigu jis reikalingas) arba nugriauti ir sutvarkyti upės vagą, arba palikti ir atverti laivams praplaukimą per senvagę. Visais atvejais turėtų būti atliekamos Poveikio aplinkai vertinimo procedūros, išnagrinėti variantai ir kuris būtų priimtinas visiems suinteresuotiems (veikla turi būti leistina aplinkosaugos požiūriu) – vykdoma. Taip pat privaloma tvarka turi būti atlikta kaštų-naudos analizė, siekiant finansavimo.
– Koks gylis yra garantuojamas ir su kokiomis užnešimo problemomis susiduriama laivybos kelyje nuo Drevernos uostelio per Kuršių marias link Klaipėdos – Nidos laivybos linijos?
– Dreverna – Juodkrantė (Drevernos upės dalis nuo prieplaukos iki žiočių ir nuo žiočių iki Juodkrantėje praeinančio pagrindinio valstybinės reikšmės kelio) kelias yra vietinės reikšmės vidaus vandenų kelias – juo rūpinasi Klaipėdos rajono savivaldybė, kuri yra šio kelio ruožo valdytoja. Problema – sekluma ties Drevernos žiotimis Kuršių mariose pašalinta 2016 m. atliekant valymo darbus, informacijos kad seklumos formuojasi pakartotinai – neturime. Kas keletą metų, matyt, reguliariai būtų reikalinga Drevernos žiotis ties mariomis (ir mariose) valyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis2
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai5
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?22
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Vaidila“ baigs savo gyvavimą: iškils modernus statinys53
Jau pirmadienį buvęs kino teatras „Vaidila“ baigs savo gyvavimą – tądien prasidės pastato griovimas. Šioje vietoje iškils naujas, modernus statinys. ...