Kur išmesti saldainio popieriuką?

Paprastas klausimas pirmokams: kur rūšiuojant atliekas išmesti popieriuką nuo saldainio? Ir užverda diskusijos: jei tai popierinė pakuotė – metam į mėlynąjį popieriaus konteinerį, jei plastikinis – į geltoną. O jeigu popieriukas išteptas? Gal nuplauti? O gal nevargti ir mesti į paprastą šiukšlių konteinerį? Atrodo, toks paprastas klausimas, o atsakymų variantų daugiau negu konteinerių kieme. Ir į kurį mesti?

Arūnas Liubinavičius, vedantis pamokas apie rūšiavimą uostamiesčio mokyklose bei darželiuose, sako, kad net visažines mokytojas pila prakaitas, kai reikia vaikams paaiškinti, kur ką mesti. Nieko nuostabaus – nemokė jų niekas atliekų rūšiavimo, kaip ir kitų suaugusiųjų. Pasak pašnekovo, Klaipėdoje jau sukurta aiški ir ekologiška atliekų surinkimo sistema. Tačiau ji neveikia, kol žmonės nežino, kaip ja naudotis. 

„Mokant vaikus visos suaugusiųjų ydos kaip ant delno. Ką jie mato darant tėvus, tą ir pasakoja pamokėlėse. Pavyzdžiui, paklausi, kur dėti sugedusį televizorių. Vaikas ir sako: mano tėtis padėjo kieme prie konteinerio. Paaiškini vaikui, kad tėtis negerai daro, kad negalima savo kieme šiukšlinti, kad reikia į aikšteles nereikalingus daiktus nuvežti. Tai vaikui ašaros pradeda byrėti – kaip čia gali būti, jog mano tėtis negerai daro“, – pasakojo A.Liubinavičius.  

Senosiose Europos Sąjungos valstybėse ekologinis mokymas vyksta nuo mažų dienų ir šis procesas tęsiasi kelis dešimtmečius. Ir ne tik Europoje.

„Teko skaityti, kad Japonijoje yra miestų, kur nėra šiukšliadėžių nei kiemuose, nei gatvėse, nei parduotuvėse. Mes į taromatus nešame atiduoti butelius ir skardines, o japonai namie pagal instrukciją turi išrūšiuoti 500 skirtingų atliekų ir nunešti į pridavimo punktus. Kaip jas išrūšiuoti, aprašyta 30 puslapių instrukcijoje. Klaipėdiečiams paruošiama ir kasmet išsiunčiama 1 puslapio atmintinė, kur ką mesti ar nuvežti. Tačiau pasidairius po mūsų kiemus, panašu, kad ir jos dauguma nėra nė karto perskaitę“, – rūšiavimo įpročių skirtumus vardijo pašnekovas.

Kodėl tokios ekologinės pamokos nevyksta suaugusiems? Juk būtent jie privalo rūpintis atliekų tvarkymu, o ne vaikai. A. Liubinavičius pripažįsta, jog suaugusiems būtų naudingiau išgirsti esmines atliekų tvarkymo tiesas, tačiau tokie susitikimai labai reti.

„Interneto svetainėje www.kratc.lt nuolat skelbiami kontaktai bei kvietimas apsilankyti ir daugiau sužinoti apie rūšiavimą ar atliekų tvarkymo sistemą. Bet jei per metus atsiranda viena suaugusiųjų grupė – tai jau daug“, – sakė pašnekovas.

Klaipėdos mokymo įstaigos jau pačios susiranda rūšiavimo paskaitų lektorių ir atveda moksleivius į atliekų tvarkymo centro salę arba pasikviečia pas save.

„Ekologinės pamokos vyksta šeštus metus. Buvę pradinukai per šį laikotarpį jau tapo gimnazistais, ir su jais susitinkame antrą, trečią kartą. Su mažaisiais pažaidžiame kompiuterinius žaidimus apie rūšiavimą, pažiūrime filmukus. Su vyresniais moksleiviais pasikalbame išsamiau, paieškome juos erzinančios netvarkos priežasčių. O kai ateina suaugusieji, tai dažniausiai susibarame – jiems atrodo, kad dėl šiukšlyno kiemuose kaltas kažkas kitas, o ne jie patys“ –juokavo A.Liubinavičius, primindamas, kad norintys daugiau sužinoti apie rūšiavimą gali užsiregistruoti ekologinei pamokai el. paštu kratc@kratc.lt.