Klimato kaita daro įtaką uostui

Gaudė orą tarp ciklonų

Pagal daugiamečius stebėjimus, jei iki sausio pabaigos Lietuvos pajūrio neužplūdo uraganas, tai tikimybė, kad jis ateis lieka minimali. Pernai gruodį, ir šiemet jau buvo keletas vėjuotų dienų, bet didesnio uragano nesulaukėme ir jau greičiausiai nebesulauksime.

Po vėjuotų orų dažniausiai matuojami gyliai uosto akvatorijoje, nes didesni vėjai gali prinešti į uostą sąnašų, sumažinti gylius. Per 2017 m. visoje uosto akvatorijoje gyliai buvo pamatuoti 10,6 karto. Tai leido įsitikinti, kur ir kokios vietos užneštos, ar neatsirado uosto netikėtų kliūčių. Kartais nei iš šio nei iš to laivybos kanale atsiranda rieduliai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna vertino, kad 2017 m. buvo pakankamai vėjuoti. Bet labiausiai metai išsiskyrė ypač lietingais orais.

„Mums vesti laivus lietus netrukdė, bet dėl jo kentėjo uosto krovos kompanijos. Laivai uoste stovėdavo ilgiau nei įprastai. Tarp ciklonų krovos kompanijoms reikėdavo gaudyti geresnius oru, kad galėtų krauti į laivus trąšas ir grūdus“, – pastebėjo uosto kapitonas A.Alekna.

Uosto tarnybos stengdavosi įvesti ar išvesti laivus taip, kad kompanijos turėtų kuo daugiau gero oro laiko jiems krauti. A.Alekna pastebėjo, kad nepaisant blogo oro, uostas pernai pasiekė rekordinę krovą. Tai padaryti leido kompanijose esančios krovos technologijos. Kai po lietaus nušvisdavo saulė, nustodavo lyti, laivai būdavo kraunami greitai. Bendrai laivų krovos technologijos Klaipėdos uoste yra keliasdešimt kartų spartesnės.

Uostas nėra uždaromas

Iš viso per 2017 m. uoste buvo 97 valandos, kai jį dengė rūkas, 650 valandų, kai vėjo greitis siekė apie 18 metrų per sekundę, 145 val. – apie 20 m/s ir 149 val. apie 25 m/s.

Uosto kapitonas A.Alekna kategoriškai atmetė spaudoje eskaluotą teiginį, kad pakilus didesniam vėjui uždaromas Klaipėdos uostas.

„Nėra taip, kad laivyba sustotų ir uostas būtų uždarytas. Į uostą be jokio sutrikimo įleidžiami jūrų keltai, mažesni laivai, nes juos laikyti išoriniame reide mažiau saugu nei uoste“, – teigė jis. Tiesiog būna taip, kad kiekvieno laivo plaukimas į uostą esant didesniems vėjams yra detaliau aptariamas su laivų kapitonais. Pristabdomas tik didžiųjų iki ribinių gylių pakrautų laivų plaukimas.

Skirtinga orų įtaka

Didelių vėjų ir nuolatinio lietaus poveikis uoste yra skirtingas.

Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika teigė, kad pernai, kai visi keiksnojo lietingus orus, jie tuo džiaugėsi, nes jis uoste išlaikė didesnį vandens lygį.

Kai vandens lygis uoste yra minusinis, Malkų įlankoje dirbančios krovos kompanijos susiduria su didesnėmis problemomis. Čia ir taip yra maži gyliai, o sausą vasarą jie dar labiau sumažėja. Pernai to nebuvo. Dėl lietingos vasaros vandens lygis buvo aukštesnis nei įprastai, todėl su konteineriais atplaukiantys laivai buvo priimami be jokių problemų.

Bet lietūs kenkia birių produktų krovos kompanijoms, ypač tiems kas kriauna trąšas, grūdus.

Nepaisant lietingų praėjusių metų daugiausiai trąšų uoste kraunantis „Birių krovinių terminalas“ pasiekė rekordą. Jis į laivus pakrovė per 7,6 mln. tonų trąšų.

Šios kompanijos vadovas Vidmantas Dambrauskas pripažino, kad lietingas ir vėjuotas oras daro įtaką jų krovai. Dėl blogo oro ją dažniausiai tenka stabdyti. V.Dambrauskas mano, kad blogo oro įtaka Klaipėdos uoste kasmet vis didėja. Šviežiausias pavyzdys yra tai, kad papūtus stipriam pietų vėjui iš uosto buvo išvarytas vanduo, krito gylis ir į konteinerinį laivą nebuvo pakrauta 300 konteinerių su „Birių krovinių terminalo“ trąšomis.

Lietūs merks pajūrį

Vilniaus universiteto mokslininkai yra sumodeliavę dėl visuotinių klimato pokyčių vyksiantį pasikeitimą Lietuvos pajūryje, kuris jau apima laiką nuo 2015 m. 

Išvada tokia, kad sparčiai augs oro temperatūra šaltuoju metų laiku, kas iš esmės ir vyksta. Labiausiai išskiriamas sausio mėnesio temperatūros augimas, o mažiausiai – gruodžio. Tai reiškia, kad ne tik gruodį, bet ir sausį gali daugėti vėjuotų orų.

Pagal daugiamečius stebėjimus vėjo greičiai nors ir trumpoje beveik 100 kilometrų Lietuvos pakrantėje yra skirtingi.

Įvairiuose tyrimuose yra nurodyta, kad jūroje ties Nida yra daugiau vėjuotų dienų nei ties Klaipėda ir Palanga. Jei vėjo greitis ties Nida siekia 16,6 m/s, tai ties Klaipėda jis gali būti apie 16,2 m/s, ties Palanga – apie 15,8 m/s. Žinoma, tas skirtumas pučiant didesniam vėjui yra beveik nepastebimas.

Kritulių kiekio pokyčiai didžiausi bus kovą, rugpjūtį. Dar viena nemaloni žinia yra tai, kad lietingiausiu Lietuvos regionu taps pajūris. Čia jis net 26,5 proc. bus didesnis nei Vidurio Lietuvoje.