Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – unikalios operacijos

Uostamiesčio ir visos Vakarų Lietuvos medicinos padangėje – išskirtinis įvykis. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėtos atlikti pirmosios Lietuvoje videoasistuojančios mažai invazinės plaučių operacijos be intubacijos. Tokio pobūdžio chirurginių intervencijų dar nedaug atliekama ir visame pasaulyje.

Sėkmę lėmė komandinis darbas

Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūtinės chirurgijos skyriaus bei Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos gydytojų komanda pirmoji Lietuvoje 2014 m. rugsėjo mėnesį atliko videotorakoskopinę operaciją neintubuotai, spontaniškai kvėpuojančiai pacientei.

Vadovaujanti pasaulinėmis šiuolaikinėmis krūtinės chirurgijos rekomendacijomis, Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas krūtinės chirurgas Aleksandras Bagajevas atliko videotorakoskopinę vieno porto pleurektomiją besikartojančiu spontaniniu pneumotoraksu sergančiai pacientei.

Įprastai tokia operacija atliekama bendrinėje nejautroje, naudojant raumenų relaksantus, intubuojant ir visiškai išjungiant vieną paciento plautį ir spontaninį kvėpavimą.
Pacientei buvo rizika įvykti pakartotinam plaučių plyšimui kitame plautyje, taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją. Aptarus anestezijos metodiką ir įvertinus galimą operacinę riziką, buvo priimtas bendras komandinis gydytojų specialistų sprendimas – atlikti operaciją, neišjungiant pacientės spontaninio kvėpavimo.

Pasirinktas metodas yra fiziologiškas, netrikdantis plaučių kraujotakos ir kraujo įsotinimo deguonimi. Lietuvoje tokia anestezijos metodika buvo panaudota pirmą kartą. Operacinio ir pooperacinio skausmo kontrolei buvo atlikta krūtininė paravertebrinė blokada ultragarso kontrolėje.

Po operacijos pacientė atsibudo iš karto, nebuvo reikalinga tęstinė pooperacinė dirbtinė plaučių ventiliacija, taip pat užtikrintas efektyvus pooperacinis nuskausminimas. Gydytojo krūtinės chirurgo A.Bagajevo, gydytojų anesteziologų-reanimatologų ir operacinės personalo komandinis darbas lėmė sėkmingą operacijos eigą ir nekomplikuotą pooperacinį periodą.

Šiuo metu jau yra atliktos šešios tokios operacijos, kurių metu buvo pritaikytas šis vis dar naujas anestezijos ir chirurginio gydymo metodas.

Stebuklas virto realybe

Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas A.Bagajevas pasakojo, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius krūtinės chirurgijos srityje įvyko kelios revoliucijos. Nuo 1990 m. pradėta šalinti dalį plaučio ar tam tikrą darinį krūtinės srityje minimaliai invaziniu chirurgijos metodu, kai operacija atliekama ne vienu dideliu pjūviu, o per 3–5 nedideles skylutes.

Kitas žingsnis – 2010 m. ispanų krūtinės chirurgas Diego Gonzalezas Rivasas pirmas pasaulyje atliko operaciją tik per vieną nedidelį 3–5 cm pjūvį.

„Tiek atvirų, tiek minimaliai invazinių operacijų metu paprastai operuojamas plautis specialia metodika būna atjungiamas. Dėl šios priežasties neretai kyla pooperacinių komplikacijų – vystosi uždegimai, pasireiškia širdies ritmo sutrikimų. Nuo 2009-ųjų kiniečiai operacijų metu pradėjo nebeatjungti plaučio. Ligonis nebeintubuojamas, t.y. jam į trachėją nebeįvedamas specialus vamzdelis, kuris sujungiamas su aparatu, dirbtiniu būdu palaikančiu kvėpavimą. Sukeliamas dirbtinis pneumotoraksas – plautis siubliūkšta, tačiau dalyvauja kvėpavimo procese ir jame vyksta normali kraujotaka“, – pasakojo skyriaus vedėjas.

Pasak jo, pabandyti taikyti tokį chirurginio gydymo metodą paskatino Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prieš kelis mėnesius viešėjęs žinomas chirurgas D.G.Rivasas, kuris Ispanijoje tokio pobūdžio operacijas atlieka jau kelis metus.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos vadovė Renata Paškevičiūtė pripažino, jog iš krūtinės chirurgo A.Bagajevo, kuris stažavosi Ispanijoje, sužinojusi, kad sudėtingą plaučių operaciją įmanoma atlikti neintubavus paciento, pagalvojo, kad tai – neįmanomas dalykas.

Sumažėja komplikacijų rizika

„Tačiau pradėjome domėtis, apsitarėme su atvykusiu iš Ispanijos krūtinės chirurgu, išklausėme paskaitą ir nusprendėme, kad turime šią metodiką pritaikyti mūsų praktikoje. Ši anestezijos metodika yra iššūkis gydytojui anesteziologui, reikalaujantis gilių teorinių žinių ir profesionalumo. Ir mums puikiai pavyko“, – džiaugėsi R.Paškevičiūtė.

Anot jos, šis anestezijos metodas – labai palankus pacientui, o kartu netrukdo chirurgui atlikti sudėtingos operacijos.

„Jei naudojami relaksantai ir visiškai atjungiamas spontaninis kvėpavimas, žmogaus organizme ir plaučiuose pradeda vykti sudėtingi patofiziologiniai procesai, kurie vėliau sunkina pooperacinį periodą. Kai operacija atliekama nenuslopinus spontaninio kvėpavimo, pacientas po intervencijos greičiau atsigauna, reikšmingai sumažėja pooperacinio plaučių uždegimo rizika. Šių operacijų tikslas ir yra kaip įmanoma greičiau žmogų grąžinti į įprastą gyvenimą“, – kalbėjo klinikos vadovė.

Kaip teigė R.Paškevičiūtė, operacijos be intubacijos nėra atliekamos visiems pacientams. Anot pašnekovės, jos reikalingos tiems ligoniams, kuriems dėl gretutinių ligų bendrinė narkozė yra pavojinga.

„Šie pacientai atliekamą plaučio operaciją, neišjungiant spontaninio kvėpavimo, toleruoja geriau, greičiau sveiksta pooperaciniu periodu. Naudojant šią anestezijos metodiką krūtinės chirurgai gali operuoti pacientus su didele anesteziologine rizika“, – kalbėjo R.Paškevičiūtė.

Dažniausiai šis metodas taikomas pacientams, sergantiems onkologinėmis plaučių ligomis.

„2014 m. rugsėjo mėn. buvo atlikta pirma operacija, naudojant naują metodiką, plaučiu vėžiu sergančiai pacientei. Prieš tai moteris kelias panašias chirurgines intervencijas buvo patyrusi ir intubuojant. Skirtumas – akivaizdus. Šį kartą pacientės pooperacinis periodas buvo lengvesnis“, – sakė skyriaus vedėjas.