Klaipėdos taryba pritarė uosto plėtrai pietuose, bet neužkirto kelio išoriniam uostui

Įvertino visas galimybes

Miesto tarybai buvo pristatytos keturios miesto plėtros kryptys – bendrojo plano koncepcijos keitimo variantai. Pastarosios paruoštos, atsižvelgiant į rengiamą bendrąjį Klaipėdos uosto planą.

Alternatyvomis siekta parodyti galimus miesto teritorijų pokyčius kiekvieno uosto bendrojo plano varianto atveju: minimalios plėtros, plėtros pietinėje dalyje, plėtros šiaurinėje dalyje, maksimalios plėtros.

Miesto tarybai siūlyta rinktis antrąjį miesto plėtros scenarijų. Pastarajame numatyta uosto plėtra pietinėje miesto dalyje. Specialistai šį variantą vertina kaip labiausiai subalansuotą.

Teigiama, kad jis atveria galimybes uosto plėtrai, numato galimybę atlaisvinti didesnį krantinės segmentą Vitės teritorijoje.

Pirmajame variante numatoma, kad uosto užimamos teritorijos faktiškai atitinka esamą būklę.

Pagal trečiąjį – pagrindinė uosto plėtra numatoma šiaurinėje miesto dalyje bei išoriniame reide Baltijos jūroje, kur būtų formuojamas išorinis uostas.

Ketvirtasis variantas numato uosto plėtrą ir šiaurinėje, ir pietinėje miesto dalyse.

Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad vykdant tokio mąsto uosto plėtrą akivaizdi Melnragės gyvenvietės iškėlimo būtinybė, Girulių gyvenvietės kaip kurortinės zonos modernizavimas.

Atsižvelgė į pasekmes miestui

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pabrėžė, kad Klaipėdos uostas yra vienas greičiausiai besivystančių uostų visame regione. Dėl to nenumatyti jo plėtros galimybių būtų neteisinga, tačiau ši turi būti subalansuota.

„Uostas turėtų plėstis ten, kur būtų mažiausias poveikis miestui“, – tvirtino direktorius.

Pasak S.Budino, antroji alternatyva ir joje suformuluoti siūlymai labiausiai subalansuoja miesto ir uosto poreikius.

„Šis variantas racionaliausias – turėtų mažiausiai pasekmių miestui, o uostas turėtų galimybę plėstis, padidinti krovos apimtis tris kartus. Laimėtų visi“, – aiškino vadovas.

Be to, S.Budino teigimu, pagal šį variantą nesudėtinga išvystyti teritorijas. Susisiekimą užtikrintų Pietinis aplinkkelis, kurio techninis projektas jau paruoštas ir perduotas Susisiekimo ministerijai. Šis projektas pripažintas valstybei svarbiu objektu. Tikimasi, kad darbais startuos artimiausiu metu.

Direktorius atkreipė dėmesį, kad iš pietinės miesto dalies geriausiai ir lengviausiai pasiekiama ir Laisvoji ekonominė zona. Pabrėžė, kad antroji alternatyva neužkerta kelio, esant pagrįstam poreikiui, susitarti dėl išorinio uosto rengimo.

„Pasirinkus antrąją miesto plėtros alternatyvą pirmiausia bus išreikšta savivaldybės pozicija dėl tolimesnės miesto plėtros, ne tik nubrėžtos gairės, pradedant miesto bendrojo plano koncepcijos rengimą, bet ir sudarytos prielaidos konstruktyviai tolimesnei diskusijai su atsakingomis valstybinėmis institucijomis, ypač kalbant apie bendrąjį uosto planą“, – pasakojo direktorius.

Prievarta teritorijų neatims

Dėl miesto plėtros krypties pasirinkimo kilo daug klausimų ir diskusijų. Buvo politikų, kurie siūlė nesvarstyti šio klausimo, kiti – atidėti. Pagrindinis motyvas, kad šis nėra gerai išdiskutuotas su visuomene, išanalizuotas. Tačiau dauguma tarybos narių tokiems siūlymams nepritarė.

Diskusijos metu daugiausia klausimų tarybos nariams sukėlė antrame, trečiame ir ketvirtame raidos variantuose numatyta centre esančių uosto teritorijų konversija – pritaikymas visuomenei.

Architektas-urbanistas, Klaipėdos miesto bendrojo plano rengėjų konsultantas Mindaugas Pakalnis pabrėžė, kad niekas nekalba apie teritorijų, kuriose dabar įsikūrusios uosto krovos kompanijos, paėmimą prievarta. Tokiems veiksmams nėra ir teisinio pagrindo.

„Šis procesas vyks natūraliai kaip ir kituose Vakarų Europos uostuose. Vykstant uosto plėtrai naujose, toliau nuo gyvenamųjų rajonų esančiose teritorijose, kompanijos traukiasi iš miestų centrų“, – pasakojo architektas.

M.Pakalnis atkreipė dėmesį, kad krovos galimybės centrinėje miesto dalyje, šalia gyvenamųjų teritorijų, yra kur kas sudėtingesnės nei toliau nuo jų.

„Konversija – natūralus procesas. Tai nereiškia, kad dabar kompanijoms bus uždrausta krauti centre esančiose teritorijose. Yra žemės nuomos laikas, investicijos, kurios turi atsipirkti, tačiau tiek įrenginiai, tiek krantinės dėvisi. Vakarų uostamiesčiuose pačios kompanijos išsikėlė iš miesto centro. Tiesiog, pakilo žemės vertė tiek, kad labiau apsimokėjo kurtis naujose teritorijose. Prognozuojame tą patį ir Klaipėdai“, – aiškino architektas.

Vakarų uostamiesčiuose pačios kompanijos išsikėlė iš miesto centro. Tiesiog, pakilo žemės vertė tiek, kad labiau apsimokėjo kurtis naujose teritorijose. Prognozuojame tą patį ir Klaipėdai.

Gyvenantys pietuose nenukentės

Tarybos nariai domėjosi, kaip uosto plėtra pietinėje miesto dalyje atsilieptų čia gyvenantiems žmonėms. M.Pakalnis tvirtino, kad šis procesas įtakos gyventojams neturės.

„Atstumas tarp gyvenamųjų namų ir uosto yra pakankamas. Tad gyventojai neigiamos įtakos tikrai nepajus. Pietinė miesto dalis yra patraukli uosto plėtrai jau šiandien“, – pabrėžė urbanistas.

M.Pakalnis pabrėžė, kad antrosios alternatyvos pasirinkimas neužkirs kelio ir maksimaliam uosto plėtros planui ateityje – išorinio uosto statybai.

„Jei būtų sąlygos, užtikrinta gyventojų apsauga, adekvati infrastruktūros plėtra, ketvirtasis variantas atrodo labai patraukliai. Jis atveria dideles galimybes plėstis ne tik uostui, bet ir miestui atlaisvintose teritorijose centrinėje dalyje. Tačiau dabartinės sąlygos tam nėra tinkamos, nes nėra įstatyminės bazės, susitarimų tarp miesto ir Vyriausybės“, – teigė architektas.

Gali panaudoti jėgą

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad uosto bendrąjį planą tvirtins Vyriausybė. Miesto vadovas domėjosi, ar šis dokumentas aukštesnio lygio nei savivaldybės rengiamas miesto bendrasis planas, kurį tvirtins taryba.

„Kadangi uosto bendrąjį planą tvirtina Vyriausybė, šis tampa imperatyvu. Sunkiai įsivaizduoju, kad Vyriausybė patvirtintų planą, kuriam savivaldybė išsako esmines pastabas. Tikiu, kad tai bus padaryta sutarimo būdu, nors yra buvę, kai tai buvo padaryta jėgos būdu“, – pasakojo architektas.

V.Grubliauskas tvirtino, neabejojantis, kad uostas nenumes siekio įgyvendinti maksimalaus plėtros plano: „Kaip įsivaizduojate perėjimo procedūras?“.

M.Pakalnis pabrėžė, kad taryba dabar apsispręs tik dėl krypties, pagal kurią bus kuriama bendrojo miesto plano koncepcija. Pastarąją miesto taryba tvirtins vėliau.

„Būtų gerai, kad iki koncepcijos pateikimo miesto tarybai, būtų pasiekti susitarimai. Jei nepavyks, gal reikėtų net ir nukelti projektų tvirtinimą. Turi būti sutarimas tarp savivaldybės ir valstybės dėl tolimesnės miesto plėtros“, – pabrėžė architektas.

Posėdžio metu pasisakė ir Melnragės bendruomenės atstovai. Šie taip pat pasisakė už antrąją miesto plėtros kryptį. Jos atstovas pabrėžė, kad renkamasi mažesnę blogybę.

Kvietė neskubėti apsispręsti

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, miesto tarybos narių prašė neskubėti priimti sprendimo dėl tolimesnės miesto raidos.

„Kilusi diskusija parodo, kad per mažai kalbėjomės tarpusavyje. Kviesčiau neskubėti pritarti vienam ar kitam variantui, bet padiskutuoti giliau. Pirmiausia specialistų lygmenyje“, – posėdžio metu tvirtino A.Vaitkus.

Neskubėti priimti sprendimų miesto tarybos prašė ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

„Neskubėkite priimti sprendimų. Klausimų yra daugiau nei atsakymų. Patys diskutuojame ir kompanijų viduje, ir su ministru. Kuo daugiau kalbame, tuo daugiau klausimų kyla. Nesame nei už antrą, nei už ketvirtą variantą. Mums pagrindinis klausimas – įgyvendinimo strategija“, – komentavo prezidentas.

V.Dambrauskas atkreipė dėmesį, kad yra žmonių, kurie dideli optimistai ir skaičiuoja labai didelį krovos augimą Klaipėdos uoste.

„Galiu atsakingai pasakyti, kad mūsų asociacijos nariai tokio didelio augimo tradiciniu būdu nematome. Renkame tas tonas po kilogramą. Tačiau šiandien negalime žinoti, kas bus po 10–15 metų. Tad perspektyvos negalime nukirsti. Gal atsiras investuotojas. Pagrindinę diskusiją reikia nukreipti į įgyvendinimą, vertinti konkrečius rodiklius naudos valstybei, miestui uostui, koks bebūtų sprendimas“, – pabrėžė asociacijos prezidentas.

Pritarė su pastaba

Savo siūlymus dėl miesto raidos pateikė ir tarybos nariai. Nina Puteikienė siūlė pritarti pirmajai alternatyvai. Pasak politikės, nei uostas, nei miestas šią dieną nėra pasirengęs kitiems variantams.

Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad tik pirmajame miesto plėtros variante yra palankūs gamtinio kraštovaizdžio apsaugos naudojimo ir tvarkymo momentai.

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlė rinktis ketvirtąjį variantą, kur numatyta maksimali uosto plėtra.

Politikai pabrėžė, kad būtų galima iš anksto tam ruoštis. Akcentavo, jog būtinas savivaldybės ir Vyriausybės sutarimas dėl neigiamų pasekmių sumažinimo miestui, statant išorinį uostą.

Tačiau šiems siūlymams nepritarta. Po ilgų diskusijų dauguma tarybos narių palaimino antrąjį miesto plėtros bendrojo plano koncepcijos pakeitimo variantą su Finansų ir ekonomikos komiteto pastaba, kad uosto teritorijų konversija vyks tik bendru sutarimu tarp miesto savivaldybės, uosto direkcijos ir uoste veikiančių įmonių.

V.Grubliauskas pabrėžė, kad nei miestas, nei uostas nėra suinteresuotas stagnacija ir niekas iš posėdžio metu buvusių salėje nekvestionuoja uosto svarbos.

„Tačiau šiandien turime suvokti vieną dalyką: mes kalbame ne tik apie tai, kam mes pritariame, daug svarbiau, kam neužkertame kelio ateityje. Antroji alternatyva neužkerta kelio ateityje įgyvendinti ir maksimalų uosto plėtros scenarijų, jeigu to prireiks“, – tvirtino meras.

Tačiau miesto vadovas akcentavo, kad prieš tai būtina sukurti reikalingą teisinę bazę, numatyti adekvačius kompensavimo už nuostolius mechanizmus, pateikti aiškius atsakymus į visus klausimus.

„Visa tai turi būti sudėliota ne miesto, ar uosto, o Vyriausybės lygmenyje. Šiandien to nėra, tad tvirtinti ketvirtąjį raidos variantą, žiūrint vien į ekonominį naudingumą, būtų neatsakinga. Esame už uosto plėtrą, bet už subalansuotą plėtrą, suvaldant visas neigiamas pasekmes“, – teigė meras.

Po sprendimo priėmimo A.Vaitkus tvirtino, kad ne tik uostas, bet ir kitų sričių atstovai, specialistai pasisako už maksimalią uosto plėtrą.

„Vyko daug konferencijų, susitikimų, posėdžių, deklaracijų. Manau, kad maksimalios uosto plėtros koncepcijos galimybės suteiktų pačią didžiausią naudą miestui. Ir susisiekimo ministras tvirtino, kad šį variantą reikėtų priimti ne kaip neigiamą, bet galimybę. Mero pasisakymas, kad nereikia padėti taško ir pamiršti maksimalią uosto plėtrą, teikia vilčių“, – teigė vadovas.